Karantinas išryškino daug švietimo problemų. Tas pats karantinas parodė ir neatrastų, nepanaudotų galimybių. Karantinas dar daugiau padidino atskirtį. Ne, ne tarp mokinių. Tarp rimto požiūrio ir pigienos. Paprasčiau – tarp „Delfi“ popsuchos ir brandžių portalų brandžių straipsnių.
2020: NORĖTI NIEKAS NEDRAUDŽIA
Baigiantis metams dar kartą supratau, kad šio tinklaraščio įrašai niekaip neprisideda prie pozityvo sklaidos, tikėjimo dabartimi palaikymo. Norėtųsi rašyti apie prasmingus, vilties suteikiančius darbus, apie iniciatyvas, kurios keltų tikėjimą Lietuvos švietimo sistema. Deja… Šių dalykų nesimato. Kaip kad nesimato jokių apčiuopiamų naujovių istorijos mokymo erdvėje.
MITŲ APIE MOKYKLŲ VADOVUS KŪRĖJAI, ARBA KĄ SAMDO VYRIAUSYBĖ?
Jei atvirai, tai nauja tema mano planuose turėjusi tapti paskutiniosios tęsiniu. Su nekantrumu laukiau, kokius naujus pertvarkos kelius pasiūlys LR Vyriausybės kanceliarijos pasamdytas jaunimas unikalios profesinio tobulinimo ir šalies konkurencingumo didinimo programos (čia jie patys save taip įsivardijo!) „Kurk Lietuvai“ projekte „Nacionalinės švietimo agentūros vystymosi modelio rengimas“. Jei dar atviriau, tai nieko viltingai pozityvaus nelaukiau. [...]
ATMINTINĖ TIEMS, KAS NORI GERO LIETUVAI
Na, gal ne visai Lietuvai. Gal tik Lietuvos švietimui. Na, gal ne visam švietimui. Gal tik švietimo organizavimui, aprūpinimui, vertinimui. Be abejo, jau suprantate, kad toliau nebus kalbama nei apie tokią beperspektyvią utopiją, kaip „Mokytojas – prestižinė profesija“, nei apie nepamatuotą viltį, kad švietimo įstaigoms laikinai vadovauti veršis patys didžiausi protai, nei apie tai, kad [...]
PAS KAIMYNUS PASIDAIRIUS
Tuo metu, kai principingo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, daugiau nei prieš metus principingai nutarę įvesti mokyklų vadovų vadovavimo kadencijas, dabar lygiai taip pat principingai svarsto kaip čia sušvelninti savo principus (suprask – apeiti savo pačių principingus nutarimus), kai kas sau leido šiek tiek pakeliauti. Maršrutas: Vilnius – Liublinas – Kijevas – Odesa – Vinica – [...]
ŠANTAŽAS? O GAL TIK LOGIŠKAS SPRENDIMAS?
Ką tik didelės dalies Lietuvos Respublikos piliečių dėmesį patraukė valdančios daugumos lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimas apie netolimos ateities perspektyvas. Esą, visai realu, kad prezidento rinkimus laimėjus kuriam nors iš konservatorių kandidatų, ir žaliesiems valstiečiams pralaimėjus Europos Parlamento rinkimuose, jie patys pasitrauks iš valdančiosios daugumos.
KLAIDŽIOS SĄVOKOS? KAI KAM…
Jei mokykloje mokinys neskirtų žodžių „humanitaras“ ir „humanistas“ reikšmių, tūlas mokytojas filologas tai palaikytų gana didele klaida. Jei kasdieninėje kalboje pilietis maišytų šias dvi sąvokas, mažų mažiausia jį palaikytume neišprususiu. O jei tai daro Lietuvos šviesuliu dažnai vadinamas žmogus?
NACIONALINIS VS. TARPTAUTINIS
Šiandien visai netikėtai, neplanuotai teko dalyvauti renginyje, skirtame tarptautinio bakalaureato mokyklų Lietuvoje dvidešimtmečiui. Nors gana chaotiški pasisakymai neatrodė panašūs į planuotą struktūruotą diskusiją, tačiau pagrindinis klausimas nuskambėjo net keletą kartų. Jis formuluotas taip: „Ko nacionalinis ugdymas galėtų pasimokyti iš šalia esančio tarptautinio ugdymo?“
UGDYMO TURINYS: ATNAUJINTI AR NEATNAUJINTI?
Ugdymo turinio atnaujinimas – viena iš kelių kertinių švietimo sistemos problemų šiandien. Bent taip atrodo žiniasklaidoje piešiamas situacijos paveikslas. Nors atrodo, kad jau visi susitaikė su mintimi apie neišvengiamą kaitos proceso būtinybę, tačiau atsakymo į kertinį klausimą niekas viešai ir neištransliavo. Tas klausimas yra labai paprastas – kam to reikia?
KAS GRIAUNA MOKYTOJO PRESTIŽĄ LIETUVOJE?
Utopinė idėja paversti mokytojo profesiją prestižine man tampa jau topine tema. Atrodytų, viskas jau pasakyta. Bet ne. Greta LR Seimo pirmininko, ministro pirmininko atsiranda dar įvairių veikėjų, kurie sąmoningai siekia net ir šios utopinės idėjos absoliutaus diskreditavimo.
Nauji komentarai