Revoliucija ar evoliucija? Švietimo reforma – ko gero, daugiausiai skirtingų vertinimų susilaukusi sąvoka. Dalis visuomenės šia sąvoka pridengia bet kuriuos veiksmus visoje švietimo sistemoje. Kita dalis visuomenės šią sąvoką jau priskiria intelektualių keiksmažodžių kategorijai.
Kaip pasotinsim vilką, kad avys ganytųsi saugiai? Šįkart – apie mokyklų tinklą. Kodėl apie tai reikia kalbėti? Todėl, kad egzistuoja problema, kuri su nedidelėmis išimtimis apibūdinama principu: „Lietuvoje mokinių pažintinių pasiekimų lygis yra atvirkščiai proporcingas jų lankomų mokyklų dydžiui.“ Žiauri, bet tiesa. Lietuvoje, bet nebūtinai kitose šalyse.
Ugdymo kokybė: tikslas ar judėjimas? Kokia yra mokyklos paskirtis? Joks Lietuvos teisės aktas paprastai ir aiškiai jos nenurodo. Dažnai šis svarbus momentas maskuojamas įvairiais gražiais lozungais. Tačiau atsakymą galima rasti einant aplinkiniu keliu.
„Mokytojas – prestižinė profesija“ Manau, kad iš atminties dar neišsitrynė vienas tragikomiškiausių nužengiančio Seimo kadencijos įvykių – įsipareigojimas mokytojo profesiją iki 2025 metų paversti prestižine. Ką apie tai galvoja politinės partijos? Ar bent prisimena?
Artėja 2020 metų spalio 11 – diena, kai reikės apsispręsti. Partijų, norinčių 2020 metais patekti į Lietuvos Respublikos seimą, daug, jų atstovai liejasi laisvai, liežuvius pasiploninę. Ką jie žada pedagogams, visai Lietuvos švietimo bendruomenei?
Jau senokai šiame tinklaraštyje buvo rašyta apie istoriją mokykloje. Priežastys dvi: nei kas nors ypatingai pakito šioje srityje, nei yra noro ir laiko domėtis „užklasine“ veikla. Šiomis dienomis proga atsirado.
Tęsiant temą apie straipsnyje „Dėl mokymosi rezultatų kalti ne mokytojai, o iš esmės ydinga sistema“ įvardytus dalykus, norėtųsi pradėti nuo kertinės sąvokos – „Sistema“. Kur straipsnio autorius mato sistemą? Ar ji yra apskritai? Grįžtant į praeitį – jau paminėta „Tautinės mokyklos koncepcija“ gal ir buvo bandymas kurti sistemą. Ir gal net labai gerą to meto [...]
Karantinas išryškino daug švietimo problemų. Tas pats karantinas parodė ir neatrastų, nepanaudotų galimybių. Karantinas dar daugiau padidino atskirtį. Ne, ne tarp mokinių. Tarp rimto požiūrio ir pigienos. Paprasčiau – tarp „Delfi“ popsuchos ir brandžių portalų brandžių straipsnių.
Baigiantis metams dar kartą supratau, kad šio tinklaraščio įrašai niekaip neprisideda prie pozityvo sklaidos, tikėjimo dabartimi palaikymo. Norėtųsi rašyti apie prasmingus, vilties suteikiančius darbus, apie iniciatyvas, kurios keltų tikėjimą Lietuvos švietimo sistema. Deja… Šių dalykų nesimato. Kaip kad nesimato jokių apčiuopiamų naujovių istorijos mokymo erdvėje.
Jei atvirai, tai nauja tema mano planuose turėjusi tapti paskutiniosios tęsiniu. Su nekantrumu laukiau, kokius naujus pertvarkos kelius pasiūlys LR Vyriausybės kanceliarijos pasamdytas jaunimas unikalios profesinio tobulinimo ir šalies konkurencingumo didinimo programos (čia jie patys save taip įsivardijo!) „Kurk Lietuvai“ projekte „Nacionalinės švietimo agentūros vystymosi modelio rengimas“. Jei dar atviriau, tai nieko viltingai pozityvaus nelaukiau. [...]
Nauji komentarai