Švietimo paraštės

SMP IŠGELBĖS LIETUVOS MOKYKLĄ?

SMP IŠGELBĖS LIETUVOS MOKYKLĄ?

„Nėra skaitmeninio ugdymo turinio“… „Esamos skaitmeninės mokymo priemonės (SMP) neatitinka net minimaliausių mokytojų ir mokinių poreikių“… „Ko norėti iš nuotolinio mokymo ir mokymosi kokybės, jei mokytojai naktimis patys privalo gamintis SMP“? „Kur žiūri, ką veikia ir už ką pinigus gauna  ministerija ir NŠA, jei iki šiol nėra pakenčiamų SMP“?

VYRIAUSYBĖS ŠVIETIMO PROGRAMA: TO DAR NEBUVO!

2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos seimas pritarė Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai. Šiuo dokumentu prasideda naujas ketverių metų ciklas. Man tai jau trečioji programa, kurios švietimui skirtą dalį perskaitau ir bandau suprasti – į kurią pusę judės (ar apskritai judės?) švietimo karavanas. Šioji programa šiek tiek pribloškė. Gerąja vienos pastraipos prasme.

MOKYKLA 2020: ANONSAS ARBA SAVIREKLAMA

MOKYKLA 2020: ANONSAS ARBA SAVIREKLAMA

Gavau iš parodos „Mokykla 2020“ organizatorių neįkyrų prašymą pasireklamuoti. Pagalvojau, o kodėl ne? Nesiūlančios patuštinti savo pinigines reklamos dar niekam nepakenkė. Tikiuosi… Taigi, lapkričio 20 d. 12.00 val. parodoje darysiu pranešimą „Nuotolinis mokymas ar mokymo organizavimas nuotoliniu būdu“? Daugiau informacijos – čia.

VISI Į RINKIMUS (5)

Revoliucija ar evoliucija? Švietimo reforma – ko gero, daugiausiai skirtingų vertinimų susilaukusi sąvoka. Dalis visuomenės šia sąvoka pridengia bet kuriuos veiksmus visoje švietimo sistemoje. Kita dalis visuomenės šią sąvoką jau priskiria intelektualių keiksmažodžių kategorijai.

VISI Į RINKIMUS (4)

Kaip pasotinsim vilką, kad avys ganytųsi saugiai? Šįkart – apie mokyklų tinklą. Kodėl apie tai reikia kalbėti? Todėl, kad egzistuoja problema, kuri su nedidelėmis išimtimis apibūdinama principu: „Lietuvoje mokinių pažintinių pasiekimų lygis yra atvirkščiai proporcingas jų lankomų mokyklų dydžiui.“ Žiauri, bet tiesa. Lietuvoje, bet nebūtinai kitose šalyse.

VISI Į RINKIMUS (3)

VISI Į RINKIMUS (3)

Ugdymo kokybė: tikslas ar judėjimas? Kokia yra mokyklos paskirtis? Joks Lietuvos teisės aktas paprastai ir aiškiai jos nenurodo. Dažnai šis svarbus momentas maskuojamas įvairiais gražiais lozungais. Tačiau atsakymą galima rasti einant aplinkiniu keliu.

VISI Į RINKIMUS (2)

VISI Į RINKIMUS (2)

„Mokytojas – prestižinė profesija“ Manau, kad iš atminties dar neišsitrynė vienas tragikomiškiausių nužengiančio Seimo kadencijos įvykių – įsipareigojimas mokytojo profesiją iki 2025 metų paversti prestižine. Ką apie tai galvoja politinės partijos? Ar bent prisimena?

VISI Į RINKIMUS (1)

VISI Į RINKIMUS (1)

Artėja 2020 metų spalio 11 – diena, kai reikės apsispręsti. Partijų, norinčių 2020 metais patekti į Lietuvos Respublikos seimą, daug, jų atstovai liejasi laisvai, liežuvius pasiploninę. Ką jie žada pedagogams, visai Lietuvos švietimo bendruomenei?

ANALITIKA IR POPSAS (2)

Tęsiant temą apie straipsnyje „Dėl mokymosi rezultatų kalti ne mokytojai, o iš esmės ydinga sistema“ įvardytus dalykus, norėtųsi pradėti nuo kertinės sąvokos – „Sistema“. Kur straipsnio autorius mato sistemą? Ar ji yra apskritai? Grįžtant į praeitį – jau paminėta „Tautinės mokyklos koncepcija“ gal ir buvo bandymas kurti sistemą. Ir gal net labai gerą to meto [...]

ANALITIKA IR POPSAS

Karantinas išryškino daug švietimo problemų. Tas pats karantinas parodė ir neatrastų, nepanaudotų galimybių. Karantinas dar daugiau padidino atskirtį. Ne, ne tarp mokinių. Tarp rimto požiūrio ir pigienos. Paprasčiau – tarp „Delfi“ popsuchos ir brandžių portalų brandžių straipsnių.