Temos
- Varia (50)
- Švietimo paraštės (46)
- Nemokamas vadovėlis (1)
- Istorijos laboratorija (1)
- Istorija vadovėlyje (9)
- Istorija šaltiniuose (6)
- Istorija mokykloje (48)
- Istorija gyvenime (19)
Naršote 2010 archyvą.
Baigiantis metams dažnai apmąstomi nuveikti (ir nepadaryti) darbai, įvertinama įgyta patirtis (analizuojamos prarastų galimybių priežastys), brėžiamos perspektyvos ateičiai. Nedetalizuojant visų smulkmenų, man svarbiausi įvykiai – trys vidurinio ugdymo istorijos bendrosios programos projekto aptarimai, vykę Vilniuje, Klaipėdoje ir Kėdainiuose. Juose įgyta pati didžiausia patirtis, gautos pačios vertingiausios pamokos. Pavyzdžiui, Kėdainiuose, priešingai nei reikalavo žaidimo taisyklės, diskusijos [...]
Štai jau artėja vidurinio ugdymo istorijos bendrosios programos rengimo finišas. Liko dar atsižvelgti į beveik visų iki šiol rengtų programų konsultanto, anot Wikipedijos, „Lietuvos filosofo, humanitarinių mokslų daktaro, politinio bei visuomenės veikėjo“, pastabas, ir … viskas?
Biblija pasakoja, kad Dievas Mozės vedamus žydus išlaikė dykumoje keturiasdešimt metų. Per tą laiką turėję palikti šį pasaulį tie, kurie gyveno vergijoje, kurie jau buvo įgiję vergišką savimonę. Kito būdo, matyt, net pats Dievas nežinojo…
Tenka prisipažinti – prikišau nagus. 1) Nors ir nemačiau ypatingų kaitos priežasčių… Na, gal viceministro Vaido Bacio siūlymas “apkarpyti” kursą galėtų būti šioks toks rimtesnis motyvas, kuriam jau pribrendo sąlygos. 2) Nors ir toliau nelabai tikiu šios programos veiksmingumu. Vis vien, egzamino programa yra pagrindas. Kita vertus, užuot “lojus”, galima ir ką nors pozityviai nuveikt…
Dr. Algirdo Zabulionio paskutinis straipsnis apie valstybinius egzaminus „Dialoge“ („Trys šių metų egzaminų riešutėliai“, 2010/38) teoriškai jau net neatrodo kaip bandymas kažkam pakišti gliaudyti riešutėlius. Atrodo, kad tai panašu į mėginimą pasiūlyti nukenksminti sprogstamuosius užtaisus. Gerai dar, kad tie užtaisai nepaslėpti…
Apsidraudžiu iš karto – šiuo įrašu TIKRAI nenoriu nieko nei kaltinti, nei teisinti, nei erzinti, nei guosti… Rūpi tik sužinoti atsakymą į klausimą, į kurį atsakymo ieškojau jau maždaug prieš dešimt metų. Jo nežinau iki šiol. Gal čia užklydę turėtų kokių nors man dar negirdėtų argumentų ar pasiūlymų?
Dažnai virtualioje erdvėje kai kurių institucijų santrumpos beveik suprantamos kaip keiksmažodžiai, ar bent palydimos nemaloniais epitetais. Bet … Įžvelkime kartais ir pozityvą!
Bandau sau aiškintis, kodėl yra tiek daug nesusikalbėjimo istorijos ugdymo(si) srityje. Kodėl vieni taip stipriai akcentuoja žinias, kiti – gebėjimus, treti – teorijas, kuriomis reiktų grįsti tą ugdymąsi? Žinau, kad panašios bėdos kamuoja ir lituanistus. Girdėjau, jog istorijos ir lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrųjų programų projektai kelia visiems bene didžiausią galvos skausmą. Kodėl?
Temą diskusijai siūlo komentatorius “Istorikas”…
Nerimsta kalbos, diskusijos apie turinčią prasidėti vidurinio ugdymo bendrųjų programų kaitą. Tai reikia skubėti vykdyti kaitą – “partijos” planą, tai reikia dar padiskutuoti apie programų perspektyvas už apvalaus stalo, idant kas nors nesusižeistų diskusijos metu…
Nauji komentarai