Prieš kelias dienas gavau brangią šeimos relikviją – savo jau senokai a.a. bobutės (taip ją vadinau vaikystėje ir jaunystėje) anos Lietuvos Respublikos laikų pasą. Daug jame skirtumų, jei palygintume su šių dienų analogišku dokumentu. Šiandien pase įrašų apie tikybą, užsiėmimą (profesiją), ūgį, plaukų ir akių spalvą, veido formą nerastume.
Prieš keletą dienų akį patraukė vieno gyvojo Lietuvos literatūros klasiko (gyvas klasikas jis todėl, kad jau turi savo pavarde pavadintą ne mokyklą, ne muziejų, ne fondą ar šiaip kokį antraeilį objektą, o … kavinę) tekstas. Šiuo metu man tai yra pats „teisingiausias“ šiemet skaitytas tekstas. Ir ne tik todėl, kad nesusilaikai nenusišypsojęs bėgiodamas tarp išmoningai [...]
Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Nepriklausomybės Akto signatarų klubo narių vardu paskelbtas reikalavimas atstatydinti švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių – dar viena proga pasvarstyti apie gebėjimų nagrinėti informacijos šaltinius ugdymo naudą mokykloje.
Buvo laikai, kai istorijos šaltinis istorijos pamokoje buvo suprantamas tik kaip įprastinio mokymo(si) proceso paįvairinimas. Šaltiniai naudoti tik tam, kad pailiustruotų tai, kas jau pranešta mokiniams vadovėlių autorių tekstu ar mokytojo gyvu žodžiu. Keitėsi laikai, keitėsi ir papročiai.
Suprantu, kad nėra labai originalu rašyti apie filmuotą siužetą Youtube‘je, kuris per dešimt dienų peržiūrėtas jau 85 tūkstančius kartų. Tema taip pat nėra labai pikantiška – atsiminimai apie Sausio 13 dienos tragediją. Tačiau, jei pažiūrėsim į ponios Nijolės Oželytės pasisakymą Sausio 13-osios proga moksleiviams kaip į istorijos šaltinį (amžininko liudijimai), minčių pasvarstymui tikrai atsirastų.
Nauji komentarai