Bene svarbiausias kasmetinis įvykis istorijos mokytojų bendruomenei – valstybinis istorijos egzaminas. Jis susilaukia didžiausio dėmesio, pačių įvairiausių vertinimų. Vienai kolegei paklausius mano nuomonės, atsakymą suformulavau maždaug taip: “Daugelis šaltinių – žinomi iki skausmo, beveik visos užduotys – standartinės, neoriginalios, programos prisilaikoma, atrodo gana lengvas…” Paseksiu maestro Donato Katkaus pavyzdžiu, kuris įvairiausiose “žvaigždžių varžybų” komisijose neturėdamas [...]
TS – LKD frakcijos Seime narys, Vilniaus skyrių sueigos pirmininkas Mantas Adomėnas savo naujausias įžvalgas apie Lietuvos švietimo būklę pradėjo truputį pasenusia neįvardyto iškilaus XX amžiaus britų politiko frazės parafraze: „Nėra geresnės investicijos valstybei, kaip į mokinių galvas įdėti išsilavinimą”. Nesiimsime vertinti šios frazės aktualumo XXI amžiaus pradžioje. Tegul tai padaro garbūs edukologai – teoretikai [...]
Doc. dr. Benedikto Šetkaus geros valios dėka ir ne be tam tikrų pastovaus šio tinklaraščio komentuotojo kolegos Juozo pastangų galima pratęsti temą „Atsilyginimas tuo pačiu“.
Prieš kelias dienas (balandžio 1 d.) vyko Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir VPU Istorijos fakulteto konferencija „Istorijos mokymas apie nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimus: teorija ir praktika“. Mokslininkai, mokytojai, muziejininkai, rašytojai akcentavo vieną aiškią tiesą: mokantis istorijos neužtenka vien žinoti, reikia ir suprasti…
Prieš 15 Lietuvos istorijos mokytojų asociacija (LIMA) periodiškai leido kompiuterinį naujienlaiškį mokytojams “Istorija”. Tada buvo paskelbtas vienas straipsnis apie artimos ateities istorijos egzamino galimą formą. Kai kas iš šio straipsnio buvo įgyvendinta, o kai kurios mintys liko užmaršty. Įdomu, kaip NEC ir mokytojų auditorija reaguotų šiandien?
Vienuoliktokė (kitaip – trečiokė) dukra šiandien pasufleravo dar vieną atsakymą į klausimą, kurį paskutinėje temoje kėlė kolega Giedrius. Tas klausimas skambėjo taip – „Kad ir kokios deklaracijos bebūtų, mokykloje išlieka amžinas klausimas: kaip?“ Dukra turėjo rūpestį – kurią projekto temą pasirinkti. Svarstymas garsiai – tai ir savotiškas pagalbos, patarimo prašymas. Įlindau į gimnazijos svetainę, kurioje [...]
Baigiantis metams dažnai apmąstomi nuveikti (ir nepadaryti) darbai, įvertinama įgyta patirtis (analizuojamos prarastų galimybių priežastys), brėžiamos perspektyvos ateičiai. Nedetalizuojant visų smulkmenų, man svarbiausi įvykiai – trys vidurinio ugdymo istorijos bendrosios programos projekto aptarimai, vykę Vilniuje, Klaipėdoje ir Kėdainiuose. Juose įgyta pati didžiausia patirtis, gautos pačios vertingiausios pamokos. Pavyzdžiui, Kėdainiuose, priešingai nei reikalavo žaidimo taisyklės, diskusijos [...]
Štai jau artėja vidurinio ugdymo istorijos bendrosios programos rengimo finišas. Liko dar atsižvelgti į beveik visų iki šiol rengtų programų konsultanto, anot Wikipedijos, „Lietuvos filosofo, humanitarinių mokslų daktaro, politinio bei visuomenės veikėjo“, pastabas, ir … viskas?
Tenka prisipažinti – prikišau nagus. 1) Nors ir nemačiau ypatingų kaitos priežasčių… Na, gal viceministro Vaido Bacio siūlymas “apkarpyti” kursą galėtų būti šioks toks rimtesnis motyvas, kuriam jau pribrendo sąlygos. 2) Nors ir toliau nelabai tikiu šios programos veiksmingumu. Vis vien, egzamino programa yra pagrindas. Kita vertus, užuot “lojus”, galima ir ką nors pozityviai nuveikt…
Dr. Algirdo Zabulionio paskutinis straipsnis apie valstybinius egzaminus „Dialoge“ („Trys šių metų egzaminų riešutėliai“, 2010/38) teoriškai jau net neatrodo kaip bandymas kažkam pakišti gliaudyti riešutėlius. Atrodo, kad tai panašu į mėginimą pasiūlyti nukenksminti sprogstamuosius užtaisus. Gerai dar, kad tie užtaisai nepaslėpti…
Nauji komentarai