Apsidraudžiu iš karto – šiuo įrašu TIKRAI nenoriu nieko nei kaltinti, nei teisinti, nei erzinti, nei guosti… Rūpi tik sužinoti atsakymą į klausimą, į kurį atsakymo ieškojau jau maždaug prieš dešimt metų. Jo nežinau iki šiol. Gal čia užklydę turėtų kokių nors man dar negirdėtų argumentų ar pasiūlymų?
Jau keletą mėnesių galioja nauja bendrojo lavinimo mokyklose naudojamų vadovėlių vertinimo tvarka. Istorijos vadovėlis pripažįstamas tinkamu, jei jo rankraštį teigiamai vertina vienas leidyklos pasirinktas (kartais – nusipirktas) ir du atsakingos institucijos paskirti ekspertai. Kaip tai atrodo praktiškai?
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys neperseniausiai pareiškė, kad reikėtų atsisakyti iki 30 procentų mokymo turinio medžiagos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. „Dialogas“ ta proga net paskelbė balsavimą savo puikiai atnaujintoje svetainėje.
Aš – “atviras fašistas” … Ačiū VDU docentei dr. Jolantai Reingardei, VGTU docentei dr. Nidai Vasiliauskaitei ir MRU doktorantei Rasai Erentaitei [...]
Vartydamas senus užrašus, radau tokį klausimą apie vadovėlyje talpinamą medžiagą [...]
Idealių vadovėlių, deja, nėra.
Kaip turi atrodyti istorijos vadovėliai, kad mokiniai NORĖTŲ juos skaityti? Kuo penktokų istorijos vadovėlis turėtų skirtis nuo dvyliktokų vadovėlio? O gal galima mokytis visai be įprasto vadovėlio? Šie ir panašūs klausimai bus šios temos pagrindas:)
Nauji komentarai