Dr. Algirdo Zabulionio paskutinis straipsnis apie valstybinius egzaminus „Dialoge“ („Trys šių metų egzaminų riešutėliai“, 2010/38) teoriškai jau net neatrodo kaip bandymas kažkam pakišti gliaudyti riešutėlius. Atrodo, kad tai panašu į mėginimą pasiūlyti nukenksminti sprogstamuosius užtaisus. Gerai dar, kad tie užtaisai nepaslėpti…
Asmeniškai man neįdomios lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino problemos. Kiek jis egzistuoja – tiek didesnių ar mažesnių skandaliukų. Būtų stebuklas, jei kam nors tas egzaminas neužkliūtų. Motyvacinio testo stojant į pedagogines specialybes problema – irgi neįdomu. Iš anksto buvau įsitikinęs, kad pedagogo profesijos prestižo tokie greitosiomis sukurpti testai nepakels ir geresnių abiturientų motyvacijos stoti į šias specialybes nepadidins. Gal klystu? Gal yra kokia analizė?
Įdomiausias – pirmasis sprogmuo. Tiksliau, autoriaus mintys apie dviejų skirtingų ugdymo programų – pagrindinio ir išplėstinio kursų – sujungimą vienoje egzamino užduotyje. O juk A.Zabulionis teoriškai labai teisus! Ypač šioje vietoje: „… užduoties taškų padalijimo pagal kursus santykis (už teisingą pagrindinio kurso užduočių sprendimą galima surinkti 40 proc. visų užduoties taškų, o iš šį kursą papildančio išplėstinio kurso užduočių – net 60 proc.)“. Pažiūrėjus į istorijos egzamino programą, neatrodo, kad reikalavimai išplėstiniam kursui bent vizualiai užimtų daugiau vietos nei tokie reikalavimai bendrąjį kursą baigusiems. Net atvirkščiai! Mokykloje „grynasis“ (be įvairių susikombinuotų priedų) išplėstinis kursas kasmet pasipildo tik viena pamoka. Kitaip sakant, jei egzamino užduotyje proporcija tarp bendrojo ir išplėstinio kurso yra 40%:60%, tai pamokų skaičiumi mokykloje, reikalavimais programose yra atvirkščiai – maždaug 66% ir 34%.
Kita vertus, pats A.Zabulionis pastebi dalykus, kurie šį egzaminą daro labai draugišką jį laikantiems abiturientams. Žiūrim: bendrąjį kursą baigęs abiturientas turi mažiau šansų neišlaikyti egzamino, nes jam suteikta galimybė „prisilesioti“ taškelių už bendrojo kurso ribų. Net spėjimo būdu! Pretenduojantys į aukštesnį balą abiturientai taip pat turėtų būti laimingi. Jie supranta, kad, esant didesniam laikančiųjų skaičiui (ypač – nepretenduojančių į aukštus įvertinimus), dabar yra daugiau šansų gauti aukštesnį įvertinimą.
Taigi, laimi ir bendrojo kurso abiturientai, laimi ir išplėstinį kursą pasimokę, siekiantys kuo aukštesnio įvertinimo abiturientai. Kas tada pralaimi? Gyvenime gi taip nebūna, kad visi tik laimėtų… O gal teorija ir praktika čia prasilenkia?
Komentuoti negalima.