Temos
- Varia (50)
- Švietimo paraštės (46)
- Nemokamas vadovėlis (1)
- Istorijos laboratorija (1)
- Istorija vadovėlyje (9)
- Istorija šaltiniuose (6)
- Istorija mokykloje (48)
- Istorija gyvenime (19)
Ugdymo kokybė: tikslas ar judėjimas? Kokia yra mokyklos paskirtis? Joks Lietuvos teisės aktas paprastai ir aiškiai jos nenurodo. Dažnai šis svarbus momentas maskuojamas įvairiais gražiais lozungais. Tačiau atsakymą galima rasti einant aplinkiniu keliu.
„Mokytojas – prestižinė profesija“ Manau, kad iš atminties dar neišsitrynė vienas tragikomiškiausių nužengiančio Seimo kadencijos įvykių – įsipareigojimas mokytojo profesiją iki 2025 metų paversti prestižine. Ką apie tai galvoja politinės partijos? Ar bent prisimena?
Artėja 2020 metų spalio 11 – diena, kai reikės apsispręsti. Partijų, norinčių 2020 metais patekti į Lietuvos Respublikos seimą, daug, jų atstovai liejasi laisvai, liežuvius pasiploninę. Ką jie žada pedagogams, visai Lietuvos švietimo bendruomenei?
Tęsiant temą apie straipsnyje „Dėl mokymosi rezultatų kalti ne mokytojai, o iš esmės ydinga sistema“ įvardytus dalykus, norėtųsi pradėti nuo kertinės sąvokos – „Sistema“. Kur straipsnio autorius mato sistemą? Ar ji yra apskritai? Grįžtant į praeitį – jau paminėta „Tautinės mokyklos koncepcija“ gal ir buvo bandymas kurti sistemą. Ir gal net labai gerą to meto [...]
Karantinas išryškino daug švietimo problemų. Tas pats karantinas parodė ir neatrastų, nepanaudotų galimybių. Karantinas dar daugiau padidino atskirtį. Ne, ne tarp mokinių. Tarp rimto požiūrio ir pigienos. Paprasčiau – tarp „Delfi“ popsuchos ir brandžių portalų brandžių straipsnių.
Baigiantis metams dar kartą supratau, kad šio tinklaraščio įrašai niekaip neprisideda prie pozityvo sklaidos, tikėjimo dabartimi palaikymo. Norėtųsi rašyti apie prasmingus, vilties suteikiančius darbus, apie iniciatyvas, kurios keltų tikėjimą Lietuvos švietimo sistema. Deja… Šių dalykų nesimato. Kaip kad nesimato jokių apčiuopiamų naujovių istorijos mokymo erdvėje.
Jei atvirai, tai nauja tema mano planuose turėjusi tapti paskutiniosios tęsiniu. Su nekantrumu laukiau, kokius naujus pertvarkos kelius pasiūlys LR Vyriausybės kanceliarijos pasamdytas jaunimas unikalios profesinio tobulinimo ir šalies konkurencingumo didinimo programos (čia jie patys save taip įsivardijo!) „Kurk Lietuvai“ projekte „Nacionalinės švietimo agentūros vystymosi modelio rengimas“. Jei dar atviriau, tai nieko viltingai pozityvaus nelaukiau. [...]
Na, gal ne visai Lietuvai. Gal tik Lietuvos švietimui. Na, gal ne visam švietimui. Gal tik švietimo organizavimui, aprūpinimui, vertinimui. Be abejo, jau suprantate, kad toliau nebus kalbama nei apie tokią beperspektyvią utopiją, kaip „Mokytojas – prestižinė profesija“, nei apie nepamatuotą viltį, kad švietimo įstaigoms laikinai vadovauti veršis patys didžiausi protai, nei apie tai, kad [...]
Ką tik didelės dalies Lietuvos Respublikos piliečių dėmesį patraukė valdančios daugumos lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimas apie netolimos ateities perspektyvas. Esą, visai realu, kad prezidento rinkimus laimėjus kuriam nors iš konservatorių kandidatų, ir žaliesiems valstiečiams pralaimėjus Europos Parlamento rinkimuose, jie patys pasitrauks iš valdančiosios daugumos.
Šiandien visai netikėtai, neplanuotai teko dalyvauti renginyje, skirtame tarptautinio bakalaureato mokyklų Lietuvoje dvidešimtmečiui. Nors gana chaotiški pasisakymai neatrodė panašūs į planuotą struktūruotą diskusiją, tačiau pagrindinis klausimas nuskambėjo net keletą kartų. Jis formuluotas taip: „Ko nacionalinis ugdymas galėtų pasimokyti iš šalia esančio tarptautinio ugdymo?“
Nauji komentarai