Švietimo paraštės

Pastaruoju metu skaitytoje knygoje išskaičiau vieną utopinę reformą. Sutrumpintai: „Leisti mokiniams lankyti pamokas, kada nori ir pas kokį mokytoją nori. Jei jaunimas kuo nors domisi, jiems niekada nebus gana skiriamų pamokų. Jaunimo nuvertinti nereikėtų. Jei žmogus suvokia, kad jam to reikia, tuomet jis viską įveiks. O didžioji dalis atsakomybės tenka mokytojui. Prisiminkime save mokykloje: kokie [...]

Prieš šešetą  metų sukurpiau blog’o įrašą pavadinimu „Eilinė „Veido“ profanacija“, kurį perspausdino amžinatilsį „Dialogas“. Tada graudų juoką kėlė kliurkos  „Veido“ sudarytame gimnazijų reitinge. Metai bėga, bet situacija keičiasi tik formos srityje. Reitingai jau nebe „Veido“. Reitingai jau „Reitingų“. Ir tų pačių reitingų atsirado gerokai daugiau. Bet įvertinimas lieka tas pats. Bent man…

Vakar iniciatyvoje „Idėja Lietuvai“ dalyvavusi ar tik ją stebėjusi visuomenė išgirdo verdiktą – patvirtintos trys pagrindinės idėjos, kurios turėtų išgelbėti mūsų beišsivaikščiojančią valstybę. Mano supratimu, tai paskelbtos galutinės keturios idėjos, nes  niekaip į vieną nesusiveda tokie skirtingi dalykai kaip „padėti jaunoms šeimos įsigyti būstus“ ir „mažinti biurokratiją skaitmenizuojant valstybės paslaugas“. Tiek to, ne skaičius svarbu. [...]

Mokytojų rengimo situacija Lietuvoje yra tragiška. Tragediją liudija stojančiųjų į pedagogines studijas balų vidurkiai, ypač reikalingų specialybių ignoravimas, darbo vietų baigusiems studijas stoka… Nesiimu spręsti apie studijų kokybę, nes jos tiesiog nežinau. Tačiau jau tenka rimtai abejoti edukologijos mokslininkų, t.y. tų, kurie rengia būsimuosius pedagogus, skelbiamų tiesų pagrįstumu.

Šiandien vyko istorijos brandos egzaminas. Bet jei jau kolegė Jūratė Litvinaitė „bernardinuose“ paskelbtame užsakomajame „Šviesos“ leidyklos straipsnyje neranda kaip konkrečiai jį paanalizuoti, tai aš – juo labiau…