Tęsiant temą apie straipsnyje „Dėl mokymosi rezultatų kalti ne mokytojai, o iš esmės ydinga sistema“ įvardytus dalykus, norėtųsi pradėti nuo kertinės sąvokos – „Sistema“. Kur straipsnio autorius mato sistemą? Ar ji yra apskritai? Grįžtant į praeitį – jau paminėta „Tautinės mokyklos koncepcija“ gal ir buvo bandymas kurti sistemą. Ir gal net labai gerą to meto sąlygoms. Deja, su kiekviena švietimą globojančių politikų laida, besikeičiančia kas keturis metus, jau senokai jokios sistemos nebeliko. Atskiri sprendimai, dažnai neigiantys prieš tai buvusius, senokai sunaikino bet kokią sistemą.
Ir jeigu jau prabilom apie politiką, tai tik politiškai angažuotas žmogus gali ramiai rašyti: „Ir tai lemia ydinga liberalistinė „mokinio krepšelio“ praktika, kurią pakeitus „klasės krepšeliu“ niekas nepakito“. Priminsiu, kad mokinio krepšelio praktika Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose atsirado 2002-2003 metais. Ar tuomet (2001-2006 metais) Lietuvai kaip premjeras vadovavęs Algirdas Mykolas Brazauskas – liberalas? Ir dar – ar tikrai pakeitimas „klasės krepšeliu“ (tiksliau reikėtų sakyti– įvedus mišrų finansavimo modelį) nieko nepakeitė? Dabartinis principas yra finansuoti mokyklas pagal mokytojų skaičių. Aišku, tam tikros su mokinių skaičiumi susietos ribos liko. Bet gal tikrai netrokštam, kad proporcija tarp mokytojų ir mokinių būtų 1:1?
Dar vienas mitas štampuojamas šiame Roberto sakinyje: „Visa šios situacijos blogybė slypi tame, kad progimnazijos yra atleistos nuo bet kokios atsakomybes už ugdytinių mokymosi pasiekimus, jie vis vien bus priimti tęsti mokymąsi gimnazijoje“. Jeigu taip vertinam, tada kyla kontrklausimas – ar pradinės mokyklos ir gimnazijos neatleistos? T.y., ar į penktą klasę mokiniai vis vien nebus priimti? Ar prastai PUPP pasirodę gimnazistai neteks teisės tęsti mokslų trečioje gimnazijos klasėje?
Nuoširdžią nuostabą kelia teiginys „Paprastai atėjus į gimnaziją mokinių žinių ir gebėjimų vertinimai krenta žemyn iki 50 proc. turėto progimnazijoje įvertinimo.“ Labai norėtųsi pamatyti, kokiais duomenimis, kokia statistika yra disponuojama… Visų gimnazijos pirmokų krenta? O jeigu aš netyčia žinau pavyzdžių, kaip iš kaimų į ilgąją gimnaziją susirinkę mokiniai pakelia tos pačios gimnazijos, taigi – ir tų pačių gimnazijos mokytojų darbo kokybės lygį? Nes aštuntokų NMPP rezultatai atrodo gana varganai, o štai pasipildžius „šviežiu krauju“, PUPP rezultatai tampa gana normalūs. Kaip tada atrodo kalbos apie prastą progimnazijų mokytojų darbo kokybę?
Bene pati liūdniausia vieta šiame rašinyje – akivaizdžios neteisybės skleidimas: „Nunyko vadovėlių ekspertavimas, kuris dar tada, kai egzistavo, buvo nuslopinamas per korupciją ar tiesiog apskundžiant teismui neleidimą norimo vadovėlio naudoti mokyklose. Dabar, kad vadovėlis pasiektų mokyklas, privalomas beliko tik valstybinės kalbos komisijos grifas, ŠMSM kaip Poncijus Pilotas yra nusiplovęs rankas“. Perskaitęs šią vietą, net krūptelėjau. Pasitikrinau ne tik teisės aktus, bet ir užklausiau kolegų. Pasirodo, kad niekas nepakito – 2020 metais vadovėliai vertinami panašiai, kaip ir 2019, ar 2018, ar 2017, ar … metais. 2019 metais ministras patvirtino (pratęsė) tvarką, kurioje įteisintas vadovėlių vertinimas: „Vadovėlio turinio vertinimą organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įgaliota institucija“ ir „Įgaliota institucija, raštu suderinusi su Ministerija, nustato kvalifikacijos reikalavimus specialistams, vertinantiems vadovėlius, vertinimo procedūras ir vertinimo kriterijus, pagal kuriuos vertinamas vadovėlių turinys ir technologija (kai vadovėlis yra skaitmeninis)“. Net karantino laikotarpis nepakeitė tvarkos, kad vadovėlio turinį vertina 3 ekspertai. Todėl autoriaus teiginiai jau net kaip politikui garbės nebedaro.
Atskirai – apie mokytojų kvalifikaciją, kuri, esą „yra palikta mokyklų administracijos nuožiūrai, decentralizuotai mokytojų kvalifikacijai kelti Švietimo ar pagalbos mokytojui centrų iniciatyvai, bet neliko valstybinės politikos, kaip, kokia kryptimi kvalifikacija turi būti tobulinama“. Viena vertus, dar didelis klausimas, ar tikrai neliko? Bent dokumentuose reikalavimai mokytojo, pedagogo kvalifikacijai niekur nedingo. Antra vertus, ar visiems mokytojams reikia vieningai (suprask – lygiai taip pat) kelti kvalifikaciją? Net pats Robertas vos už vieno sakinio pripažįsta: „Bet kas tinka visiems, netinka niekam“. Kaip čia išeina – visiems reikia vienodos kvalifikacijos sistemos, vienodų, privalomų renginių?
Na, o pripažinimas, kad „pats mokytojas dažniausiai nėra suinteresuotas savo kvalifikacija, nes neegzistuoja paskatų, nėra sukurta mokytojo karjeros sistema, kuri verstų tobulėti“ turėtų būti vertinamas ir kaip mokytojo profesijos nuvertinimas. Logiškai mąstant šis sakinys reikštų, kad žmogų tobulėti verčia tik oficiali, formali skatinimo sistema. Nejaugi?
* * * * *
Nesinori šios apžvalgos baigti apibendrinimu apie autorių. Nes ir toliau galvoju, kad Robertas yra geras mokytojas, aktyvus pedagogų bendruomenės narys, į kurį reikėtų lygiuotis daugeliui. Pilietinės pozicijos išsakymas irgi yra gėris.
Tačiau baigsiu minoru, deja. Matant entuziastingą mokytojų (ir ne tik!) žavėjimąsi gana klaidingomis prielaidomis paremtu popsu, supranti, kad artimiausiu metu Lietuvos politinėje padangėje niekas nesikeis. Ir toliau nuomonėse apie visų mūsų valstybę popsas dominuos prieš rimtas analizes ar duomenimis grindžiamus siūlymus.
Komentuoti negalima.