VISI Į RINKIMUS (1)

Artėja 2020 metų spalio 11 – diena, kai reikės apsispręsti. Partijų, norinčių 2020 metais patekti į Lietuvos Respublikos seimą, daug, jų atstovai liejasi laisvai, liežuvius pasiploninę. Ką jie žada pedagogams, visai Lietuvos švietimo bendruomenei?
Apskritai, nėra labai racionalu klausyti kandidatų pažadų ir juos „dėti galvon“. Ir ne tik todėl, kad po rinkimų jie pamirštami. Kartais susiklosto tokia padėtis, kai vyriausybę formuoja koalicija – keletas dėl įtakos besivaržančių partijų. Atrodo, kad šį kartą bus būtent taip. Tikiuosi, nepasikartos 2016 metų siurprizas? O tokiu atveju, sunku tikėtis, kad būtų įgyvendinama vienos partijos politika tiksliai taip, kaip buvo žadama. Bet…
Vis vien įdomu, ar partijos nors kiek skiriasi savo požiūriu į Lietuvos švietimo ateitį. Siūlau susipažinti su kai kuriais pastebėjimais iš aštuonių partijų rinkimų programų švietimui skirtų dalių. Kuo remiantis atrinktos būtent šios 8 partijos?
Vienintelis kriterijus – politinių partijų reitingai visuomenės nuomonių apklausose. Sunku tiksliai prognozuoti, kurios partijos sugebės peršokti 5 proc. balsų kartelę daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Todėl nueita pačiu atsargiausiu keliu – įtrauktos tos partijos, kurioms visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ rugpjūčio 26–rugsėjo 4 dienomis suskaičiavo bent 3 proc. rinkėjų balsų. Atlikta apklausa parodė dabartinį rinkėjų balsų skaičių:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – 15,3 proc.; Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 13,7 proc.; Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) – 8,9 proc.; Darbo partija (DP) – 6,1 proc.; Laisvės partija (LP) – 4,8 proc.; Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) – 4,2 proc.; „Laisvės ir teisingumo“ partija (LirTP)– 3,2 proc.; Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – 3,2 proc.
Sugalvota politinių partijų rinkimų programų apžvalga tikrai netilps į vieną įrašą. Todėl periodiškai pasirodys tęsiniai. Jie tikrai baigsis iki agitacijai skirto laiko pabaigos.

* * * * *

AR ŠVIETIMAS – PRIORITETINĖ VALSTYBĖS SRITIS?
Nesuklysčiau spėdamas, kad žodžiais beveik visi kandidatai švietimą įvardytų prioritetine valstybės dėmesio sritimi. Bet neįmanoma tiksliai prognozuoti, kiek ši nuostata būtų įgyvendinta realioje konkrečios partijos vykdomoje politikoje. Todėl tenka vertinti išankstines nuostatas – kokią vietą švietimui viena ar kita partija skiria savo rinkimų programoje. Pasirinkti du kriterijai – 1) kurią visos programos dalį užima švietimo klausimai, ir 2) kuri vieta tarp kitų sričių švietimui yra skirta rinkimų programoje.
Vienas keblumas skaičiuojant rodiklius yra susijęs su LVŽS, kuri vietoj rinkimų programos visuomenei pristatė tris vyriausybės dokumentus. Ar moralu daugybės ministerijų valdininkų valstybės apmokamą darbą pateikti kaip savo intelektualios kūrybos produktą – atskiro svarstymo reikalingas klausimas. Čia palikim jį be atsako… Iš trijų dokumentų skaičiavimui pasirinktas geriau partijos programą atitinkantis, t.y. rinkimų programos atributus turintis 2021-2030 metų Nacionalinis pažangos planas.
Be abejo, žemiau pateiktas skaičiavimas šiek tiek primena elementarią buhalterinę statistiką. Tačiau jis parodo pagrindines tendencijas. Nesunku įvertinti partijų rinkimų programas pagal švietimui skirtą dalį, nes jos skiriasi nors dešimtosiomis procento dalimis. Sunkiau suranguoti švietimo vietą tarp kitų valstybės sričių. Visos analizuotos partijos švietimo klausimus imasi nagrinėti programų pradžioje ar bent pirmoje pusėje. Labai tiksliai palyginti tas vietas, ypač jei jų eiliškumo numeriai sutampa, sunku. Pasirinktas būdas – aukštesne laikyti tą vietą, kuri procentinėje visos programos skalėje prasideda anksčiau. Pvz., ketvirta vieta tarp penkiolikos sričių yra laikoma aukštesne, nei trečioji tarp penkių sričių.

Pagal abu kriterijus ryškėja aiškus lyderis – Laisvės partija. Ji be konkurencijos įsitvirtino pačioje viršūnėje – užima abi pirmąsias vietas. Į antrąją vietą pretenduoja Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (antra ir ketvirta vietos) ir Lietuvos socialdemokratų partija (abi trečios vietos).
Paskutinę poziciją tarp lyginimui pasirinktų politinių partijų be konkurencijos užima Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, užimanti abi paskutines vietas.
Ar šie skaičiai rodo realų konkrečių partijų požiūrį į švietimą? Gal. Suprantama, kad švietimo vieta partijų programoje gali priklausyti nuo labai subjektyvių veiksnių. Pvz., autoritetingų švietimo specialistų darbo programos rengimo komandoje. Arba atvirkščiai – kitų sričių autoritetų dominavimo tarp programos kūrėjų. Bet pateikti skaičiai bent jau tikrai nerodo priešingos tendencijos.

(Tęsinys netrukus…)

Komentuoti