ŠANTAŽAS? O GAL TIK LOGIŠKAS SPRENDIMAS?

Ką tik didelės dalies Lietuvos Respublikos piliečių dėmesį patraukė valdančios daugumos lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimas apie netolimos ateities perspektyvas. Esą, visai realu, kad prezidento rinkimus laimėjus kuriam nors iš konservatorių kandidatų, ir žaliesiems valstiečiams pralaimėjus Europos Parlamento rinkimuose, jie patys pasitrauks iš valdančiosios daugumos.
Politologai tuoj pat čia įžvelgė radikalų rinkiminės kovos „paskutinės minutės“ metodą. Kai kurie garbūs politikai šį pareiškimą vertina kaip politinį šantažą. Tačiau man matosi dar viena priežastis. Paprastai, kai nesėkmingai vyksta suplanuoti darbai, jų planuotojai ir vykdytojai siekia kaip nors išvengti atsakomybės. Tai yra labai natūralu posovietinėje visuomenėje – pasitraukti anksčiau, nei ateina laikas būti įvertintam. Atsigręžus vien į šios valdančiosios daugumos planus ir darbus švietimo srityje, tokio motyvo pagrindas atrodo labai net realus.
Prisiminkim pagrindines nuo 2016 metų pabaigos vykdytas švietimo reformas.
Švietimo įstaigų vadovų veiklos kadencijų įvedimas. Matant kai kurių ypač sėkmingų vadovų neigiamas nuostatas, jaučiant artėjantį šimtų švietimo įstaigų pasitenkinimą tik „laikinai einančių direktoriaus pareigas“ vadovavimu, šios pertvarkos sėkminga nepavadinsi.
Mokslo metų prailginimas. Neparengtas kelias atostogų sąskaita pratęsti mokslo metus sukėlė tik nereikalingas aistras ir nesimato, kad nors kaip lemtų siekiamo tikslo – pagerinti mokinių pasiekimus – įgyvendinimą.
Mokyklų finansavimo principo keitimas. T.v. modifikuoto „klasės krepšelio“ įvedimas, jungtinių klasių komplektų skatinimas kuriam laikui pratęsia negalinčių kvalifikuotais pedagogais apsirūpinti mažųjų mokyklų egzistenciją. Bet nuo trokštamo kokybiško ugdymo tik tolstama.
Mokytojų etatinio darbo įvedimas. Iki galo neparengtas, visų suinteresuotųjų pusių pritarimo negavęs modelis buvo įvertintas labai aiškiai.
Trijų pedagogų centrų „įkūrimas“. Kur tie aiškiai matomi centrai? Ar yra tikinčių, kad bent nuo šiemet į juos pateks motyvuotas būsimų pedagogų kontingentas, kuriam bus sudarytos itin aukštos kokybės ugdymosi galimybės?
Ugdymo turinio kaita. Nėra net apie ką rašyti…
Garsioji, pompastiškoji šimtmečio idėja apie pedagogo profesijos prestižą. Kažkaip net nebeprisimena jos niekas vos metams praėjus…
O kur dar vis planuojamas, bet neryžtingai nerengiamas vaikų institucinio ugdymo ankstinimo planas?
Iš tikro, sprendimas pasitraukti anksčiau laiko, kad nereikėtų atsiskaityti už priešrinkiminių pažadų vykdymą, atrodo visai logiškas.

Komentuoti