Konferenciją istorijos mokytojams “Lietuvių tautos ir valstybės šaknys heraldikoje ir genealogijoje” organizuoja VŠĮ Vilniaus privati gimnazija.
ĮVYKIS IR ŽINIASKLAIDA
Kam reikalingi šaltinių interpretavimo įgūdžiai? Atsakymą duoda pavyzdžiai.
AR YRA RIMTA PRIEŽASTIS NEMYLĖTI LIETUVOS?
Eilinės valstybinės šventės proga aukščiausieji šalies vadovai visuose įmanomuose žiniasklaidos kanaluose sveikina piliečius, tautą, skatina burtis draugėn, kęsti laikinus nepriteklius… Kadangi šiame tinklaraštyje esu niekieno nerinkta aukščiausioji ir nedaloma valdžia, tai turėčiau irgi pasveikinti čia užklydusius su šia gražia švente. Bet vietoje gražių sveikinimo žodžių noriu pasiūlyti nedidelį pratimą (mokytojai gali panaudoti per pamokas).
ISTORIJOS ŠALTINIAI: NAUDA AR ŽALA?
Buvo laikai, kai istorijos šaltinis istorijos pamokoje buvo suprantamas tik kaip įprastinio mokymo(si) proceso paįvairinimas. Šaltiniai naudoti tik tam, kad pailiustruotų tai, kas jau pranešta mokiniams vadovėlių autorių tekstu ar mokytojo gyvu žodžiu. Keitėsi laikai, keitėsi ir papročiai.
APIE ISTORIJOS EGZAMINĄ… PRIEŠ 15 METŲ
Prieš 15 Lietuvos istorijos mokytojų asociacija (LIMA) periodiškai leido kompiuterinį naujienlaiškį mokytojams “Istorija”. Tada buvo paskelbtas vienas straipsnis apie artimos ateities istorijos egzamino galimą formą. Kai kas iš šio straipsnio buvo įgyvendinta, o kai kurios mintys liko užmaršty. Įdomu, kaip NEC ir mokytojų auditorija reaguotų šiandien?
Youtube: Nijolės Oželytės kalba kaip istorijos šaltinis
Suprantu, kad nėra labai originalu rašyti apie filmuotą siužetą Youtube‘je, kuris per dešimt dienų peržiūrėtas jau 85 tūkstančius kartų. Tema taip pat nėra labai pikantiška – atsiminimai apie Sausio 13 dienos tragediją. Tačiau, jei pažiūrėsim į ponios Nijolės Oželytės pasisakymą Sausio 13-osios proga moksleiviams kaip į istorijos šaltinį (amžininko liudijimai), minčių pasvarstymui tikrai atsirastų.
PROJEKTAI KAIP ATSAKYMAS Į KLAUSIMĄ
Vienuoliktokė (kitaip – trečiokė) dukra šiandien pasufleravo dar vieną atsakymą į klausimą, kurį paskutinėje temoje kėlė kolega Giedrius. Tas klausimas skambėjo taip – „Kad ir kokios deklaracijos bebūtų, mokykloje išlieka amžinas klausimas: kaip?“ Dukra turėjo rūpestį – kurią projekto temą pasirinkti. Svarstymas garsiai – tai ir savotiškas pagalbos, patarimo prašymas. Įlindau į gimnazijos svetainę, kurioje [...]
METŲ PAMOKOS IR PATARIMAI
Baigiantis metams dažnai apmąstomi nuveikti (ir nepadaryti) darbai, įvertinama įgyta patirtis (analizuojamos prarastų galimybių priežastys), brėžiamos perspektyvos ateičiai. Nedetalizuojant visų smulkmenų, man svarbiausi įvykiai – trys vidurinio ugdymo istorijos bendrosios programos projekto aptarimai, vykę Vilniuje, Klaipėdoje ir Kėdainiuose. Juose įgyta pati didžiausia patirtis, gautos pačios vertingiausios pamokos. Pavyzdžiui, Kėdainiuose, priešingai nei reikalavo žaidimo taisyklės, diskusijos [...]
ISTORIJOS PROGRAMOS PROJEKTAS – INTELEKTINIS (PATRIOTINIS) ŽAIDIMAS LAISVALAIKIUI
Štai jau artėja vidurinio ugdymo istorijos bendrosios programos rengimo finišas. Liko dar atsižvelgti į beveik visų iki šiol rengtų programų konsultanto, anot Wikipedijos, „Lietuvos filosofo, humanitarinių mokslų daktaro, politinio bei visuomenės veikėjo“, pastabas, ir … viskas?
DEMOKRATIJOS DARBO VALANDOS BAIGĖSI…
Biblija pasakoja, kad Dievas Mozės vedamus žydus išlaikė dykumoje keturiasdešimt metų. Per tą laiką turėję palikti šį pasaulį tie, kurie gyveno vergijoje, kurie jau buvo įgiję vergišką savimonę. Kito būdo, matyt, net pats Dievas nežinojo…
Nauji komentarai