Kam reikalingi šaltinių interpretavimo įgūdžiai? Atsakymą duoda pavyzdžiai.
Vieną vakarykštį (jau) įvykį įvairios žiniasklaidos priemonės žiniatinklin paleido papuoštą tokiomis etiketėmis, atsiprašau – antraštėmis:
„Į vidurinio ugdymo programas įtraukiama žydų-judėjų tikyba“ (Alfa);
„Iš vidurinio ugdymo programų išbraukiamas civilizacijų istorijos kartojimas“ (Delfi);
„Į vidurinio ugdymo programas įtraukiama žydų-judėjų tikyba, išbraukiamas civilizacijų istorijos kartojimas“ (15 min.);
„G. Steponavičius: mokyklose bus dėstomas saugaus bendravimo socialiniuose tinkluose kursas“ (Balsas);
„Vienodinamos lietuvių kalbos programos lietuvių ir tautinių mažumų mokyklose“ (Delfi, vėl)
„Vidurinio ugdymo reforma: atsisakoma kalimo kultūros?“ (VTV);
„Moksleivių mokymosi programos juda nuo kalimo prie mąstymo ugdymo“ (Lietuvos rytas);
„Atnaujintos programos skatins ne “kalti”, o kūrybiškai interpretuoti“ (ATN).
* * *
Labai „nekūrybiškai“ į šį reikalą pažiūrėjo Bernardinai su Dialogu. Neverta net minėti…
* * *
Taigi, nors visų šių straipsnių tekstai skiriasi vienas nuo kito taip, kaip kelios vienoje šeimoje gimusių ir užaugusių dvynių poros, bet:
Ką šie pavadinimai sako apie jų pateikėjų tikslus, interesus?
Ką po daugelio metų tyrėjai galės pasakyti apie mūsų visuomenės prioritetus?
Temos
- Varia (49)
- Švietimo paraštės (41)
- Nemokamas vadovėlis (1)
- Istorijos laboratorija (1)
- Istorija vadovėlyje (9)
- Istorija šaltiniuose (6)
- Istorija mokykloje (48)
- Istorija gyvenime (19)
Informacija
Nauji komentarai
- zpax apie VISI Į RINKIMUS (5)
- Evaldas Bakonis apie VISI Į RINKIMUS (2)
- zpax apie VISI Į RINKIMUS (2)
- Evaldas Bakonis apie ŠVIETIMAS LIETUVOJE 2018 METAIS: SĖKMĖS IR NESĖKMĖS
- Neistorikė apie ŠVIETIMAS LIETUVOJE 2018 METAIS: SĖKMĖS IR NESĖKMĖS
Komentuoti negalima.