Mokytojų rengimo situacija Lietuvoje yra tragiška. Tragediją liudija stojančiųjų į pedagogines studijas balų vidurkiai, ypač reikalingų specialybių ignoravimas, darbo vietų baigusiems studijas stoka… Nesiimu spręsti apie studijų kokybę, nes jos tiesiog nežinau. Tačiau jau tenka rimtai abejoti edukologijos mokslininkų, t.y. tų, kurie rengia būsimuosius pedagogus, skelbiamų tiesų pagrįstumu.
LIBERALIZMAS LIETUVOJE IRGI NĖRĖ Į DUGNĄ
Atrodo, kad ne tik galimai korupciniai, neskaidrūs ryšiai kerta pasitikėjimą liberalizmo idėjomis Lietuvoje. Šią savaitę atsiskleidė dar viena Lietuvos liberalų problema – reikalui esant, galima pakeisti, išduoti esmines liberalizmo ideologijos vertybes.
ŠVIETIMO DUGNAS JAU MATYTI
Šiandien vyko istorijos brandos egzaminas. Bet jei jau kolegė Jūratė Litvinaitė „bernardinuose“ paskelbtame užsakomajame „Šviesos“ leidyklos straipsnyje neranda kaip konkrečiai jį paanalizuoti, tai aš – juo labiau…
IR TOS NELEMTOS MINISTRO PAREIGOS
Buvusi Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė guodžiasi: „…man gėda eiti į darbo biržą“. Grynai žmogiškai ją suprasti gal ir galima. Kita vertus, tuoj pat įsijungia lietuviškas standartinis mąstymas: „Tai čia tik vienam žmogui gėda. Ši gėda ne tokia didelė, kai palygini su laikais, kai didelei švietimo bendruomenės daliai buvo gėda apskritai turėti tokią švietimo [...]
TOS NELEMTOS MOKINIŲ ATOSTOGOS
Psichologas Linas Slušnys (Linas Slušnys: Lietuvos švietimo profsąjungos – už visuotinį tingėjimo gėrį) teisingai pastebėjo, kad atostogų klausimas „yra pati mažiausia bėda kuomet kalbame apie tai, kokius norime matyti užaugusius savo vaikus“. Tačiau ši maža bėda, keldama aistras žiniasklaidoje, vedanti net į mitingus, tampa vos ne pagrindine švietimo problema šių dienų Lietuvoje. Nesirengiu tiksliai atsiliepti [...]
ŠVIETIMO VALDŽIA STIPRĖJA
Pagaliau… Paskyrus dar vieną švietimo ir mokslo viceministrą, yra vilties, kad pokyčiuose bus daugiau racionalumo ir protingų sprendimų:
KODĖL LIETUVOS ŠVIETIMAS DAR ILGĄ LAIKĄ PASMERKTAS NESĖKMĖMS?
Pastaruoju metu skaitant įvairius valdžios žmonių viešus pareiškimus ir net patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonių planą, kilo įvairiausių išvadų. Iš jų dėliojasi atsakymas į vieną klausimą – „Ar Lietuvos švietimas artimiausiais metais gali tikėtis apčiuopiamos pažangos?“ Visos dalinės išvados susieina į vieną trumpą atsakymą – „Ne“. Kodėl?
REFORMŲ MANIJA
Atrodo, kad kuo toliau – tuo mažiau vietos čia bus skiriama ISTORIJAI (mokykloje ar gyvenime, šaltiniuose ar vadovėlyje). Gyvenimas keičiasi, todėl sunku kalbėti ar rašyti apie dalykus, nuo kurių kasdien tolsti… Bet atsiveria naujos erdvės. Dabar nuolat tenka susidurti su bendrais švietimo klausimais – pačiam juos nagrinėti, tirti, mokytis iš kitų, labiau patyrusių, tačiau tokių [...]
METŲ ISTORIJOS MOKYMO PRIEMONĖ
Jeigu reikėtų išrinkti 2016 metų geriausią istorijos mokymo priemonę, tai tikrai būtų ne vadovėlis, ne popierinės ar elektroninės pratybos. Tai būtų vienas Youtube įrašas:
VIRŠŪNĖLĖS AR ŠAKNELĖS?
„Brandžios vaikystės“ laikais patikdavo animacinis (tais laikais sakydavome – multiplikacinis) filmukas apie gudrų valstietį, kuris sugebėjo apgauti mešką. Pasinaudojęs nemokama pastarosios fizine jėga, įkinkęs į sunkiuosius lauko darbus, kaip atlygį rudenį įsiūlydavo kaip ir nevalgomą derliaus dalį. Kur aš lenkiu su tais prisiminimais?
Nauji komentarai