DUOK DURNIUI KELIĄ, DEJA…

Taip jau sutapo, kad tryliktame “Dialogo” numeryje didelio įvairių komentatorių “populiarumo” susilaukė ne tik mano straipsnio pavadinimas ir maždaug penkmečio senumo atvaizdas. Tradiciškai “populiarus” autorius buvo ir dr. A. Zabulionis. Tai mane tarsi kelia į tam tikrą aukštesnį lygį, jei komentatoriams užkliūnu beveik tiek pat, kiek ir neabejotinai žinomas garbus švietimo ekspertas, kuriam keletą pastarųjų metų šiek tiek padedu darbuotis saulėtajame Tadžikistane. Įdomu, kad įvairių išpuolių susilaukė dar viena pažįstama – tais pačiais metais ir esant vienai labai panašiai aplinkybei VVPI mokslus baigusi Alvida Lozdienė.  Išties, patekau į gana garbingą kompaniją…
Diskutuoti su vienu ar keliais komentatoriais, pasirašančiais skirtingais vardais, nėra jokios prasmės. Ten, “Dialogo” komentarų skiltyse, diskusijos niekam neįdomios. Tiesą sakant, net diskutuoti nėra apie ką, nes straipsnio mintys apskritai nebuvo minimos. Eilinį kartą įsitikinau paprasta tiesa: protingi skaito ir bando suprasti, o ne tokie protingi – neskaito, bet rašo komentarus. Tikriausiai, turi tam begalę laisvo laiko darbo metu.
Nebandysiu čia atsikirtinėti visiems komentatoriams, bet nesugebantiems suprasti bent tų kelių sakinių, kuriuos “Dialogo” vyriausioji redaktorė pateikė viešumai, pateiksiu juos dar kartą:
Straipsnio autorių (dr. Praną Gudyną) pažįstu bene dvidešimt metų, laikau jį vienu iš šviesiausių švietimo sistemos darbuotoju…
KOMENTARAS: Tai ne šiaip mandagumo reveransas. Sunku tiesiog būtų įvardyti dar bent keletą dabartinių švietimo strategų, kuriuos galėčiau prilyginti jam. Pats niekada nedrįsčiau lygintis su juo – ne tas kalibras.
Ir nuoširdžiai netikiu, kad dr. Pranas Gudynas parašė tai, kuo nuoširdžiai tiki…
KOMENTARAS: Ir toliau negaliu suprasti, kas privertė P. Gudyną parašyti taip, kaip jis parašė.
* * * * *
Šiaip, gyvenime dažnai bandau ieškoti teisybės. Deja, Dialogo komentarų skiltyse tai daryti beprasmiška. Todėl atsakymas daugumai komentatorių glūdi šio įrašo pavadinime.
O kad galėčiau įrodyti tezę, jog “protingi skaito ir bando suprasti, o ne tokie protingi – neskaito, bet rašo komentarus”, pateiksiu vieną vertinimą, prieš porą valandų atkeliavusį man į elektroninį paštą:
“Gerb. Evaldai, jau antrą kartą praleidžiu progą laiku padėkoti už protingus straipsnius apie vadovų kadencijas ir apie vertinimų permainas pateikiamas kaip beveik revoliucinius pertvarkymus – paklydimai, tik neaišku sąmoningi ar ne visai… Smagu žinoti, kad dar yra blaiviai mąstančių, o ne  išmoktas klišes papūgiškai kartojančių žmonių…”

Komentuoti negalima.