APIE LIETUVIŠKĄ MĄSTYMĄ IR SEMINARO NAUDĄ

Visą dieną trunkantis seminaras apie istorijos modulių programas negali išvengti ekskursijų „į šalį“. Sesijos įvadinėje dalyje ar per pertraukas kilo mini-diskusijos apie tai, kas šiandien labiausiai „skauda“. Paaiškėjo, kad istorijos mokytojams skauda būtent tai, apie ką aš čia rašiau pastarąsias savaites. Negalima atmesti prielaidos, kad šiandien jiems „skaudėjo“ todėl, kad jie būtent paskaitė mano įrašus. Tai irgi būtų gerai, nes tada galiu teigti, jog kažkas čia dar pasmalsauja.
Pirmoji tema – vertinimo sistemos kaita egzamine. Šiaip, buvo ir sergančių už kriterinį vertinimą. Motyvas labai paprastas – „bus atstatyta teisybė“, nes dabar labai nesmagu, kai koks vos kvėpuojantis per istorijos pamokas surenka 20 ar net daugiau procentų. Arba koks vidutiniokas puikuojasi įvertinimu „80“. Dabar tokie „bus pastatyti į vietą“. Ką galima atsakyti į tokius samprotavimus? Egzistavęs norminis vertinimas nereiškė mokinio lygio pagal kažkokią matuoklę, pavyzdžiui, nesant konkrečių standartų, mokytojo įsivaizdavimą. Jis rodė, kokia dalis buvo dar geresnių, arba dar silpnesnių abiturientų. Mūsų noras buvusį vertinimą konvertuoti į įprastinį vertinimą, rasti atitikmenį mokykloje naudojamoje dešimtbalėje sistemoje – KLAIDA.
Antroji tema – mokyklos vadovai.  Būta ir nuoširdžių mokyklų vadovų darbo ribojimo kadencijomis šalininkų. Motyvas irgi svarus – „jau mūsų (kaimyninėje) mokykloje vadovas jaučiasi kaip savo kunigaikštijoje, tikras despotas“ ir t.t. ir pan. Kita vertus, kiek tokių „kunigaikštukų“, „feodalų“ yra tarp mokyklų vadovų? 10 procentų? 20 procentų? 50 procentų? Pagaliau, tegu tokių būna net trys ketvirtadaliai, bet kodėl turėtų jausti įtampą ar net kentėti tie likusieji, kurie tinka ir patinka mokyklų bendruomenėms? Tokių direktorių atžvilgiu darbo ribojimas kadencijomis primena senovės Atėnuose gyvavusį ostrakizmo principą – pasitikrink, ar galimai nesi koks nors slaptas kenkėjas! Galimas atvejis, kad būsi išmestas iš bendruomenės, nors nieko tokio nepadarei. Užtenka, kad esi pernelyg populiarus…
* * * * *
O šiaip, kartais tikrai geras dalykas tie seminarų vedimai. Kiek daug išmoksti iš seminaro dalyvių… Kiek pačiam ateina į galvą naujų idėjų bediskutuojant su mokytojais… Ačiū jiems už tai!