Po komentatoriaus „Rimvio“ priekaišto paskutinėje temoje tenka atsakinėti nauju įrašu. Supratau, kad paprasto komentaro neužteks. Grįžtam prie teiginio apie naujojo kriterinio vertinimo sistemos didesnes galimybes suteikti informaciją apie mokinių pasiekimus: „… ligi šiol, remiantis VBE norminio vertinimo informacija, buvo labai sunku atsakyti į klausimą, gerėja ar blogėja mūsų abiturientų pasiekimai. Kriterinis VBE vertinimas įgalins į tokius ir panašius klausimus atsakyti gana patikimai“.
Kaip yra iš tikro? Norminis vertinimas iki šiol rodė vertinamųjų eilę pagal jų atliktų užduočių kiekybę ir atlikimo kokybę. Kriterinis vertinimas turėtų rodyti kiekvieno vertinamojo pasiekimus lyginant su tam tikrais, iš anksto žinomais standartais. Teoriškai, kaip ir aišku, kad pasiekimų lygio dinamiką turėtų liudyti kriterinis vertinimas. Bet…
Pradėkim nuo tokios smulkmenos, kad istorijos išsilavinimo standartų, su kuriais galima būtų pasilyginti pasiekimus, tiesiog nėra. Manau, kad istorijos brandos egzamino programa ar greitosiomis sukurptas „Istorijos brandos egzamino mokinių pasiekimų lygių aprašas“ galėtų pretenduoti nebent į standartų parodiją. Todėl standartų vaidmenį vaidins tik šimtabalės sistemos iš anksto nustatytos trys ar keturios ribos, kurios yra tiesiog mechaninė surinktų taškų suma.
Ir tik nereikia aiškinti, kad to nebuvo įmanoma padaryti esant buvusiai sistemai. Bent pernai kiekvienas abiturientas ASMENIŠKAI žinojo ne tik aplenktų abiturientų kiekį, bet ir konkrečią surinktą taškų sumą. Taigi, žinojo ir savo lygį pateiktos užduoties kontekste. Kiek APSKRITAI abiturientų surinko 5 taškus, 10 taškų, 55 taškus ar 99 taškus iš šimto galima buvo sužinoti kiekvienais metais. Tam egzistavo statistinės analizės:
Ar tokios informacijos neužteko? Ar visos šios kaitos reikėjo tik todėl, kad galėtume nubrėžti keletą papildomų brūkšnių?
Ką PRAKTIŠKAI duos tas patekimas į vieną ar kitą pakopą? Universitetai, tikėkimės, gal netaikys kažkokių papildomų bonusų? Ar TEORIŠKAI šios skirtingų metų egzaminų mokinių surinktų taškų kreivės gali parodyti nors kokią tendenciją? Ar mokinių rezultatai 2011 metais lyginant su 2007 metais pagerėjo? Bet kuris istorijos mokytojas nusišypsotų dėl tokios išvados. Tiesiog – 2007 metais kažkas sugalvojo beprotiškai sunkias ir programos apimtis gerokai viršijančias užduotis. Gi 2011 metais istorijos egzaminas kitų metų kontekste buvo santykinai lengvas. Tai ir būtų vienintelė teisinga išvada. Norint ką nors pasakyti apie MOKINIŲ pasiekimų kaitą, reikėtų duoti labai panašias, beveik identiškas užduotis. Arba įdiegti gerai jau pažįstamus standartizuoto vertinimo principus. Tačiau, ar kils kam nors noras išbandyti egzamino užduotis prieš jas pateikiant kaip tikras?
Apie mokinių gebėjimą atsakyti į vieno ar kito tipo klausimus, atlikti įvairias šaltinių analizės užduotis gali papasakoti ta pati egzamino rezultatų statistinė analizė. Pavyzdžiui:
Mokinių žinių spragų, ar atvirkščiai – žinių gilumo, apibendrintas vaizdas – kaip ant delno. Net esant norminio vertinimo sistemai. Kam reikia trimituoti, kad egzistuojanti sistema buvo neįgali pateikti mokinių pasiekimų vaizdo? O vieną vaizdą ji tikrai slėpė – užduočių sudarytojų broko, užduočių lygio neatitikimo bendram abiturientų lygiui. Dabar šis vaizdas matysis labai aiškiai. Ar nuo to pagerės mokinių motyvacija? Vargu…
Viskas aiškiai parašyta, bet kol užduotis ruoš ta pati kompanija ir kol nieks rimtai neanalizuos, kodėl reikėjo vykdyti, o ne koreguoti prieš tai buvusių “komjaunuolių” reformas, tol būsim uodegoje…
Na taip, sunku gincytis. Klausimas: kam jums viso sito reikia? Kam nors tai idomu? Ar turit kokia nauda is situ pastabu?
Rimviui: jei jau paskaitėte ir net padiskutavote, vadinasi, pats atsakėte į klausimą “Kam nors tai įdomu?” Naudą turiu trejopą: 1) palaikau (nedrįstu sakyti – tobulinu) savo rašymo įgūdžius; 2) kitiems beaiškindamas, galų gale pats išmokau negalvodamas vartoti sąvokas “kriterinis vertinimas”, “norminis vertinimas” – iki šiol nuolat painiojausi. Čia sau pritaikiau principą, kad ko nors išmokti gali tik tada, kai praktiškai tai naudoji; 3) dar kartą įsirodžiau (bent sau), kad mūsų švietimo reforma veda į NIEKUR, kitaip sakant, vyksta tik dėl pačios savęs. Tuo pačiu nusiraminau, kad jau išaugau iš entuziastingo komjaunuoliško amžiaus
Gal ši diskusija bus įdomi tik po egzamino? Kai viskas bus “sudėta” į langelius pagal naują sistemą?
O gal ir nebus. Kriterinis ar norminis vertinimas – nesvarbu kokia sistema – svarbu koks rezultatas ?
Gerai, kad yra žmonių kuriems vienodai… o antra, su tokiu utilitariniu požiūriu… o dėl rezultato, nepamesk tikslų ir prasmių ir negyvenkim kartu su švietimo politikais Platono aprašytoje oloje…
„Rikiuojant vertinamuosius, neišvengiamai skiriamos pirmos ir paskutinės vietos, nors atotrūkis tarp jų gali būti vos pastebimas“, – pasakojo NEC atstovė.
Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio teigimu, vertinimo sistema pakeista mokinių naudai.
„Jei mokinys nepatenka į surinkusiųjų 100 procentų sąrašą, mokinys gauna mažesnį įvertinimą. Manau, šis vertinimas leis objektyviau įvertinti mokinius“, – kalbėjo D. Pavalkis.
beliek pridurti, valio darugai!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!