MOKYTOJAS – PRESTIŽINĖ PROFESIJA 2025?

Vakar iniciatyvoje „Idėja Lietuvai“ dalyvavusi ar tik ją stebėjusi visuomenė išgirdo verdiktą – patvirtintos trys pagrindinės idėjos, kurios turėtų išgelbėti mūsų beišsivaikščiojančią valstybę. Mano supratimu, tai paskelbtos galutinės keturios idėjos, nes  niekaip į vieną nesusiveda tokie skirtingi dalykai kaip „padėti jaunoms šeimos įsigyti būstus“ ir „mažinti biurokratiją skaitmenizuojant valstybės paslaugas“. Tiek to, ne skaičius svarbu. Svarbiausia, kad šios idėjos tikrai nors kiek materializuotųsi.
Antroji idėja – „mokytojo profesija iki 2025-ųjų turi tapti prestižine“. Gera idėja, bet utopinė. Utopija ją daro ir darys du dalykai. Norint, kad mokytojo profesija tikrai būtų prestižinė, pirmučiausia sąlyga – jau per artimiausius porą metų pedagogines studijas turėtų rinktis didelė gabaus, aktyvaus jaunimo masė. Antra, kad jau dirbantys mokytojai per kokį penkmetį įtikėtų, kad jie dirba prestižinį darbą. Kas nors rimtai tuo tiki, kad taip bus?
Kodėl tuo sunku patikėti?
Pirma, artimiausiu metu turėtų pasirodyti įvairiausių programų, koncepcijų ir kitų panašių dokumentų projektai, kuriuose bus siūlomi įvairūs keliai į prestižą. Remiantis įvairių svetur (t.y. ten, kur ši problema nėra tokia aktuali) vykdytų tyrimų išvadomis, bus siekiama įrodyti, kad pagrindinis kelio į prestižą faktorius – mokytojų kvalifikacijos kėlimas ir geresni mokytojų rengimo modeliai. Ir nuolat bus primenama, kad ne pinigai į mokytojo kišenę yra svarbiausia…
Antra, kažin, ar kas susimąstys, kad reikia galvoti apie tai, kad šiandien mokytojams trūksta daug laisvės ir nors šiek tiek su ja susijusios atsakomybės. Iš viršaus „nuleistos“ programos, koncepcijos nėra ir negali būti mokytojo savastimi, o dokumentus palydinčios kiekvieną žingsnį reguliuojančios, atsiskaitomybę nurodančios taisyklės, sankcijos pakeičia norą būti sąmoningai atsakingu už savo veiklą.
Ir svarbiausia – prestižo nebus tol, kol nebus atsikratyta visuotino supratimo, jog „parašyta taip, kaip reikia, bet suprasti reikia anaip – taip, kaip yra iš tikro…

“MOKYTOJAS – PRESTIŽINĖ PROFESIJA 2025?” komentarų: 3

  1. ignas

    Kartais susidaro dviprasmiškas įspūdis, kad kažkur visi šie lozungai, šūkiai, šviesaus rytojaus datos, matyti. Tik sąvokos, sakinių turinys pasikeitė. Konstrukcijos tos pačios. Apie pagarbą mokytojo (ir ne tik) profesijai, būtent pagarbą, o ne prestižą reikia kalbėti, turėsime tik tada kai pati visuomenė (apačios) tą supras ir to norės t.y. ne valdžia nurodys, kad štai mielieji nuo tos ir tos dienos mokytojui reikia pradėti mokėti „prestižinį“ atlyginimą, pradėti jį gerbti ir pn.. Čia jau giluminiai, struktūriniai procesai, vertybės. Kaip sako prof. A. Bumblauskas turi sutapti stebuklų visuma. Manau su laiku, kartų kaita tai ateis, bet ne su 1 mlrd. EUR skiriamo švietimo sistemai perskirstymu. „Prestižo kėlimas“ jau prasideda:) http://apps.delfi.lt/pamoka/#

  2. Linapa

    Tai ką daryti, kad mokytojų prestižas augtų? Kritikuoti lengviausia, o kur jūsų konkretūs pasiūlymai?

  3. Evaldas

    Linai(?): kad žinočiau, tai tikrai parašyčiau. Deja, Dievulis davė šiek tiek proto kritiškai vertinti kai kuriuos ne pačius protingiausius švietimo vadų sprendimus, bet ateities modeliavimo įgūdžių pridėt pagailėjo… Pavyzdžiui, net ir man aišku, kad nei mokyklų vadovų kadencijų įvedimas, nei mokslo metų pailginimas keliomis savaitėmis, nei bendrojo ugdymo ankstinimas ugdymo kokybės Lietuvoje nepagerins. Be abejo, šie veiksmai turės įtakos įvairiems procesams, bet tik ne tam, vardan kurio, atseit, šie dalykai daromi… O kaip iš tikro greitai ir veiksmingai pasiekti tą aukštesnį kokybės lygį, aš nežinau.
    Dėl mokytojų prestižo? Aš suprantu, kad mokytojo profesijos prestižas bus aukštas tada, kai tėveliai svajos, kad jų atžalos turėtų rinktis mokytojo kelią. Greta bankininko, prokuroro, politiko… Ir kai patys abiturientai varžysis dėl galimybės tapti mokytojais. Ir kai patys mokytojai savęs nevadins ubagais, o įvairių akcijų (pilietinių) akcijų metu nesityčios iš savo būklės… Tada galėsim kalbėti, kad mokytojo profesija yra prestižinė.
    Kaip pasiekti tokią būseną? Vieną makabrišką sprendimą galiu pasiūlyti.
    Reikia visai numarinti ir šiaip mirštančią pedagogų rengimo sistemą. Tada apie 2025 metus gal jau visai nebebus kam mokyti mūsų vaikų? Gal nebebus ne tik „gerų“, bet ir „prastų“ mokytojų? Gal tada kiekvienas laisvas mokytojas taps aukso vertės? Atitinkamai, tokios retos, tačiau reikalingos profesijos turėtoją gal bus galima suvilioti tik prokuroro, Seimo nario algos dydžio atlyginimais?
    Nepriimkit šio pasiūlymo rimtai, kad ir koks jis teisingas pasirodytų…