Pagaliau… Paskyrus dar vieną švietimo ir mokslo viceministrą, yra vilties, kad pokyčiuose bus daugiau racionalumo ir protingų sprendimų:
Informacija
Nauji komentarai
- Eirimas Velička apie MOKYTOJO PRESTIŽAS: KAS ANALIZĖN NESUDĖTA…
- Evaldas apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- IME apie PRIVAČIOS MOKYKLOS: AR YRA KUO STEBĖTIS?
- Evaldas Bakonis apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
- IME apie KĄ PASAKO MOKYKLŲ PAVADINIMAI? O KO NEPASAKO?
Man labiausiai patiko šita mintis spaudoje: “Paklausta, kodėl taip užtruko antrojo viceministro paieška, J.Petrauskienė sakė, kad siekta rasti numatomas reformas padėsiantį įgyvendinti profesionalą.”
Šiaip, būtų buvę geriau, jei tokius žodžius būtų sakęs naujai paskirtas viceministras , t.y. jei jis kaip ministras būtų ieškojęs sau komandos.
Taip pat būtų buvę geriau, jei šis profesionalas būtų buvęs „surastas“ bent prieš trejetą mėnesių, kol dar neišryškėjo noras vykdyti kai kurias „reformas“.
Nežinau, kiek laiko jam teks važinėti į naują darbą – tikėtina, kad gali išsiskirti arba Seimo ir Vyriausybės keliai, arba profesionalo ir Vyriausybės keliai dėl pirmojo nenoro „pasirašyti“ ant kai kurių „reformų“. Bet dėl vieno dalyko beveik neabejoju. Bent jau iš naujojo viceministro lūpų neturėtume girdėti tokios logikos, kad mokslo metų ilginimas – svarbi UGDYMO KOKYBĖS priemonė, o jau tą pridėtinį vasaros LAIKĄ mokytojai kaip nors IŠNAUDOS, užims vaikus…