Metams baigiantis dėmesį patraukė dviejų išskirtinių ir pagal reitingus geriausiųjų Vilniaus mokyklų direktorių nuomonės apie situaciją Lietuvos švietime, apie mokyklas baigiančiųjų rezultatus.
Vienas direktorius, kuriam svarbiausia, kad „vaikai mokykloje turi būti laimingi“, padėtį vertina taip:
„Kritikuoti lengviausia. Taip išreiškiamos pačios bendriausios įprastos mintys. Bet aš nenorėčiau peikti Lietuvos švietimo. Mes visi keliaujame, daug būname Vakarų Europoje, Amerikoje ir dar toliau. Pasakysiu, kad mūsų vaikai bendrame kontekste atrodo visiškai neblogai. Jie galbūt žino netgi daugiau, jų akiratis platesnis negu kai kurių Amerikos ar, sakykime, Izraelio moksleivių. Tai akivaizdu.
Mūsų gerieji moksleiviai baigia vidurines mokyklas ir gavę atestatus vyksta studijuoti į užsienį, ten nepasimeta ir sėkmingai mokosi toliau, todėl manau, kad labai kritikuoti mūsų švietimo sistemos nėra pagrindo.“ (1)
Kitas direktorius, visur ir visada deklaruojantis sunkaus ir rimto mokymosi svarbą, situaciją piešia kiek kitaip:
„Kad (švietime) darosi akivaizdžiai ne per geriausi dalykai, tą akivaizdžiai mato, ir jaučiama pačioje visuomenėje, ir matome visose mokymo institucijose <…> Norima paslėpti visiškai tą situaciją, kas vyksta ir kas darosi, kai nieko nebegalėsime patikrinti ir galėsime gyventi tokioje įsivaizduojamoje iliuzijoje, kad viskas yra gerai, tačiau, deja, mes kažkodėl visur ir visame kame atsiliksime nuo kitų šalių visais parametrais. <…> Auga tokia pakankamai silpna karta, net ir tie kurie gerai mokosi…“ (2)
Vienas iš dviejų reziumavo savo pasisakymą:
„Tai kas Lietuvoje dedasi, tie nuolatiniai verkšlenimai, nuolatinis inkštimas… Žmonės, ko jums trūksta? … Bet Jūs nustokite vieną kartą inkšti Lietuvoje. Nėra taip Lietuvoje blogai, ir iš tiesų yra pakankamai neblogai, imant visas sritis, bet dabar didelė frustruojanti tautos dalis, kuriai visą laiką yra blogai.“ (3)
* * * * *
Gal norite atspėti, kuris iš dviejų direktorių taip logiškai užbaigė savo pasisakymą?
* * * * *
Su Naujaisiais 2016 metais!
Kaip parašytų (ir ne kartą jau ir parašė) tas pats A. Užkalnis, “biškį verkeu”. Beje, paradoksas – vienas iš direktorių yra matematikas, antrasis – istorikas. Ir jei man reikėtų rinktis, su kuriuo iš jų turėti reikalų, pats savo nuostabai rinkčiausi matematiką.
Beje, klaikiai nemėgstu biografijų, bet viena skaityta paliko įspūdį – Stefano Zweigo tekstas apie Žozefą Fušė, “Liono skerdiką”. Per vieną dieną 21 tūkstantį lioniečių “kontrrevoliucionierių” mirties bausme sudoroti sugebėjo… buvęs jėzuitas istorijos mokytojas. Vėliau jis tapo Direktorijos ir Napoleono Policijos ministru ir pagal pareigas ieškojo galimų “liaudies priešų”. Kažkaip nuo tos biografijos bijausi istorijos mokytojų. Ypač direktorių.
Už istoriką! Provincijoje labai matosi bėdos!
Su Naujais metais!
Visus su Naujaisiais:)
Gerai pagauta. Pagaliau labai aiškiai pasimatė, kaip susikuriamas populiarumas. Reikia kalbėti tai, ką nori girdėti pašnekovas. Juk neinkšti moko visus būtent Užkalnis.
Tačiau lyg ir logikos pritrūko Jurkevičiui, nes siūlo visiems nedaryti tai, ką pats ką tik darė.
Ir dar: gerb. Evaldai, kuriai nuomonei pritariare Jūs?
” Auga tokia pakankamai silpna karta, net ir tie kurie gerai mokosi…” Pasakius garsiai apie dugną- kilsim į viršų? Jau turim pagrindą atsispirti
Giedrei: pabandysiu atsakyti su tam tikru kontekstu. Vienos nuomonės „savininką“ pažįstu jau maždaug ketvirtį amžiaus. Ne kartą teko darbuotis bendrose veiklose. Apie kitos nuomonės „šeimininką“ išgirdau, o veiklą pagal žiniasklaidos informaciją, kolegų atsiliepimus galėjau vertinti taip pat jau senokai. Tiesa, asmeniškai susipažinau prieš trejetą metų. Būtent šio direktoriaus stebėjimas iš arčiau leido man įsivertinti savo paties poziciją. Išmokau vieną dalyką – kritika be pozityvo, be konkrečių pasiūlymų yra tiesiog … neskanu. Kritikuoti gali tik tada, kai žinai ar bent turi minčių apie tai, kaip galima pakeisti situaciją. Antraip, esi tiesiog pigus populistas.
Tikiuosi, atsakiau?
Manau, kad reikia korekcijos: ne pigus, o brangus populistas.