EILINĖ „VEIDO“ PROFANACIJA

Žurnalas „Veidas“ sudarė naują gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą. Visi ankstesni, pagrįsti abiturientų tolesnių studijų pasirinkimais, buvo totalus nesusipratimas. Kitaip sakant – eilinė žurnalistinė „antis“. Šį kartą pasirinktas objektyvesnis kriterijus – abiturientų brandos egzaminų rezultatai.
Žurnalo nepirksiu, reitingo nestudijuosiu. Manau, kad tas reitingas turėtų būti daugiau ar mažiau teisingas. Prieš savaitę pats panašiai bandžiau lyginti vidurines mokyklas ir gimnazijas, todėl patikėsiu reitingo sudarytojų matematiniais gebėjimais. Tad, kur čia profanavimas? Ogi „Veido“ leidėjo mintys, tikriausiai, palydinčios paskelbtą reitingą. Eilinis vaško darymo iš padorioje kompanijoje neminėtinos medžiagos pavyzdys.
Konkrečiai:
„… reitingas rodo, kad daugiau nei pusės Lietuvos mokyklų abiturientai per valstybinius egzaminas nesurenka net 50 balų (skaičiuojant visų abiturientų laikytų valstybinių egzaminų vidurkius iš 100 galimų balų).“
Kažkodėl net nematęs reitingo, netikiu, kad „Veidas“ skaičiavo abiturientų surinktus BALUS tiesiogine to žodžio prasme. Negi Nacionalinis egzaminų centras suteikė tokią galimybę tikrinti kiekvieno abituriento darbus, surinktus taškus? Beje, buvo egzaminų, kuriuose maksimali surinktų taškų suma buvo daug mažesnė nei 100. Kas galėtų paaiškinti, kaip galima surinkti bent 65 taškus matematikos egzamine, jei jo maksimali vertė – 64 taškai? Skelbiami balai, deja, rodo ne surinktus balus ar taškus iš šimto galimų, bet abiturientų vietą tarp visų laikiusiųjų egzaminą. Skaičiuok neskaičiavęs, bet tokiu atveju visada 50 ir mažesnį įvertį gavusių abiturientų bus daugiau nei pusė. Nes visada bus nedidelė dalis neišlaikiusių, t.y. santykinai gavusių „nulį“ (nors jie gal surinko beveik 20% taškų) ir likusi pusė abiturientų, kuri pasirodo blogiau nei geresnioji pusė (nors gal galėjo surinkti 60 ar daugiau procentų taškų). Ir visai nesvarbu, kiek jie surinks tų balų/taškų… Smulkmena? Bet kiek daug pasako apie interpretatorių…
„Pasitelkus sovietmečio vertinimo 5 balų vertinimo skalę tai reikštų, kad tų mokyklų abiturientų valstybinių egzaminų vidurkis būtų 2,5 balo. Tai yra jie sovietiniais laikais nebūtų gavę brandos atestato.“
Negi sunku suvokti, kad nėra ko lyginti nelyginamų dalykų? Negi neaišku, kad vienetas kaip pažymys anoje brandos egzaminų sistemoje neegzistavo. O dabar be skrupulų skaičiuojama nuo pat nulio. Todėl tokiu atveju ponui leidėjui apžvalgininkui vidurkį tektų kelti kiek aukščiau. Paaiškėtų, kad jie BŪTŲ gavę tuos atestatus ir be apvalinimo metodo. Bet… apskritai toks konvertavimas (minėta aukščiau) yra vienas didelis nesusipratimas.
„Ar toks rezultatas, koks pasiektas per 22 atkurtos nepriklausomybės metus Lietuvos gimnazijose ir vidurinėse mokyklos, tikrai tenkina moksleivių tėvus ir valstybę apskritai?“
O ar šio genialaus klausimo autorius žino, kaip pasikeitė egzamino laikymo tvarka per tuos paminėtus 22 atkurtos nepriklausomybės metus? Jei žinotų, tai gal nelygintų… Gal nekorektiška būtų lyginti istorijos egzaminą, kai iš anksto žinai egzamino visų 37 bilietų visus klausimų trejetus ir gali juos tiesiog iškalti, su egzaminu, kuriame iš anksto žinai tik preliminarią formą ir preliminarias apimtis? O gal lyginam panašesnius savo forma egzaminus? Imam matematiką? Tenka prisipažinti, kad aš, „kiauras“ trejetukininkas matematikos egzamine buvau įvertintas penketu. Na taip, vieną uždavinį už mane išsprendė šalia sėdėjęs draugas. Na taip, mokytojai apsimetė, kad nepastebi tos pagalbos. O kaip dabar reaguojama į bent kiek staigesnį abituriento judesį egzamino metu?
„Ką rodo pedagogų streikai? Labiau nei akivaizdu, kad jie nukreipti prieš bet kokias reformas, prieš bet kokį mokyklų ir mokytojų progresą. Ko reikalauja streikuojantys pedagogai? Kodėl bijo atestacijos? Ar dėl to, kad tai legalus būdas atleisti šio darbo negalinčius dirbti mokytojus?“
Gal šie klausimai ir yra šiek tiek racionalūs. Bet… Po visų tų aukščiau surašytų nesusipratimų taip ir norisi paklausti jų autoriaus: „Žmogau, ar tikrai jautiesi turįs moralinę teisę užduoti šiuos klausimus?“
* * * * *
Kaip neretai pasitaiko, žurnalistas (leidėjas, apžvalgininkas) parodė savo veidą. Vienok, tikslas pasiektas – neabejotina, kad numerio tiražas turėtų būti daug didesnis nei įprastai. Taip pat neabejotina, kad „Veidas“ bent mėnesį bus daugelio pedagoginių diskusijų centre. Prie to, deja, tenka prisidėti ir man…