KAS GRIAUNA MOKYTOJO PRESTIŽĄ LIETUVOJE?

Utopinė idėja paversti mokytojo profesiją prestižine man tampa jau topine tema. Atrodytų, viskas jau pasakyta. Bet ne. Greta LR Seimo pirmininko, ministro pirmininko atsiranda dar įvairių veikėjų, kurie sąmoningai siekia net ir šios utopinės idėjos absoliutaus diskreditavimo.
Antai, šiandien skaitau, kad „Ir kas galėtų paneigti, kad kai kuriais atvejais kai kuriose mokyklose kai kurių mokytojų organizuojamos privačios pamokos netampa tam tikru šantažu, kai mokytojai svarbesnių temų mokymo imasi tik privačių sesijų metu?“ Šalia dar kalbama ir apie tai, kad korepetitoriai yra vagys, nes nemoka mokesčių.
Na, būtų pusė velnio, jei straipsnis remtųsi nors vienu vieninteliu konkrečiu faktu. Kur tau? Rašoma apie savo mokiniams korepetitoriaujančius mokytojus (kaip žema!), apie slepiamus mokesčius (koks kriminalas!), apie iškraipytą ugdymo turinį (kaip neprofesionalu!), bet kad nors vienas faktas iliustruotų šį blogio fenomeną! O jeigu jau nesistengiama paminėti vieno ar kito fakto, tai suprask, kad būtent toks korepetitoriavimas yra visuotinas reiškinys, nereikalingas bent kokio įrodinėjimo. Kitaip tariant, tuo užsiima jei ne visi, tai bent dauguma Lietuvos mokytojų…
Kitaip, nei Lietuvos mokytojų juodinimu, tokių minčių nepavadinsi. Liūdniausia, kad taip elgiasi žmogus, kuris turėtų tarsi kovoti už mokytojų teises, už pedagogo prestižo auginimą. Būtent taip beveik kriminalinį mokytojo portretą piešia Lietuvos švietimo profesinės sąjungos tarptautinė sekretorė Tatjana Babrauskienė.
Kam tai naudinga?