APIE VERTINIMĄ ISTORIJOS KURSE

Po ilgokos pertraukos turėjau susitikimą su istorijos mokytojų bendruomene. Dauguma jų – iš Jurbarko, šiek tiek – iš Šakių. Kokias išvadas ir kokius teiginius bandėm svarstyti?
A. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo pagrindinis ir svarbiausias tikslaskokybės auginimas, t.y. pasiekimų pagerinimas, pažangos užtikrinimas. Kokybės matavimas tėra antraeilis tikslas, pagalbinis instrumentas.
B. Ugdomasis vertinimas = diagnostinis vertinimas + formuojamasis vertinimas + apibendrinamasis vertinimas + įsivertinimas.
C. Nors vertinimas turi būti objektyvus, teisingas, patikimas, validus, tačiau tai neturi paneigti jo humaniško pobūdžio.
D. Kai svarstome apie visų istorijos ugdomųjų sričių ir bendrųjų kompetencijų pasiekimų ir pažangos matavimą, neužtenka matuoti tik tai, kas lengvai pamatuojama. Klaida yra nepaisyti to, ko lengvai nepamatuosi. Aklumas yra galvoti, kad tai, ko lengvai nepamatuosi, nėra svarbu. Savižudybė yra manyti, kad tai, kas nėra lengvai pamatuojama, nė neegzistuoja. (Charles Handy)
E. Neužbaigtas darbas gyvenime dažnai prilyginamas nepradėtam darbui. Pamoka be įsivertinimo (ką išmokome? kas pasisekė? ką reikia papildomai padaryti?) yra ne kas kita, kaip neužbaigtas darbas.
F. Planuojant, organizuojant vertinimą, analizuojant jo rezultatus, būtina save įsivertinti taip:
Ar būčiau patenkinta(s), jei mano naudojami vertinimo būdai, metodai būtų taikomi mano vaiko atžvilgiu?
Ar būčiau patenkinta(s) informacija apie mano vaiko pasiekimus, jei jų mokytojas ją pateiktų taip, kaip ir aš?

Vienas “APIE VERTINIMĄ ISTORIJOS KURSE” komentaras

  1. IME

    Kažkodėl galvoje iškilo analogija:

    Wisława Szymborska. Gyvenimo aprašymas

    Ko reikia?
    Reikia parašyti prašymą,
    o prie prašymo pridėti gyvenimo aprašymą.

    Nepaisant to, kaip ilgai gyveni,
    aprašymas turi būti trumputis.

    Privalu glaustumas ir atranka.
    Kraštovaizdžių pakeitimas į adresus,
    atsitiktinių prisiminimų į tikslias datas.

    Iš visų meilių užtenka vien sutuoktinės,
    o iš vaikų tiktai tų, kurie gimė.

    Svarbiau kas pažįsta tave, o ne ką tu pažįsti.
    Kelionės tiktai tos, kur į užsienį.
    Priklausomybė kam, tačiau be kodėl.
    Apdovanojimai, be už ką.

    Rašyk taip, tarsi su savimi nesikalbėdavai niekad
    ir, save išvydęs, lenkdavaisi iš tolo.

    Praleisk tylomis šunis, kates ir paukščius,
    suvenyrą šlamštą, bičiulius ir sapnus.

    Geriau kaina negu vertė
    pavadinimas nei turinys.
    Geriau numeris batų, o ne kur jisai eina,
    tas, kuriuo dedies esantis.

    šalia nuotrauka su atlėpusia ausimi.
    Paisoma jos formos, o ne to, kas girdėti.
    Kas girdėti?
    Braškesys mašinų, kurios mala popierių.