„Mokykla labiau ruošia egzaminams, o ne gyvenimui, mano daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų.“ Tai rodo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Beje, reikėtų pasidžiaugti, kad net 25,4 proc. apklaustųjų mano priešingai…
Ar tikrai mokykla nutolusi nuo gyvenimo? Pabandykim šitą problemą išskaidyti dalimis, smulkesniais klausimais.
Pirmasis klausimas: „Ar egzaminų užduotys neturi ryšio su gyvenimu?“ Ar jos reikalauja tik teorinių ir gyvenime nereikalingų žinių?
Įsivaizduokim, kad baigiant mokyklą reikia laikyti tik vieną vienintelį VISŲ DALYKŲ egzaminą. Iš kiekvieno 2012 metų brandos egzamino išsitraukiam tik po vieną užduotį (patikėkit, tokių užduočių tikrai yra daugiau!) ir sukonstruojam vieną brandos egzaminą. Jis atrodytų taip:
Kuri iš užduočių neturi ryšio su gyvenimu? O juk nuošalyje dar paliktas taip gyvenime reikalingas užsienio kalbų egzamino pavyzdys.
Antrasis smulkesnis klausimas: „Ar mokykloje gaunama tik tai, kas reikalinga egzamino metu?“
Pasižiūrėkim, kokie įvairiausių dalykų privalomi projektai vykdomi mokykloje. Kokio dar ryšio su gyvenimo reikia pageidauti?
O gal pamokos, projektinė veikla nieko neduoda? Dviejų mokyklą baigusių abiturienčių mintys liudija, kad duoda.
Trečiasis smulkesnis, bet gal net esminis klausimas: „Ar gyvenimas mokykloje nėra pats tikrasis gyvenimas?“
Žmogus GYVENA nuo gimimo iki pat mirties. Teigti, kad yra kažkoks etapas, kada jis tik ruošiasi gyvenimui, kvaila. Net rengimasis laikyti egzaminus – taip pat gyvenimas. Nes kiek dar jų bus universitete, kolegijoje ar šiaip įvairiausiuose konkursuose į darbo vietą.
* * * * *
Mokykla – gyvenimo dalis. Joje gyvenama. Joje taip pat mokomasi daugelio dalykų, kurių nesimato ir niekada nesimatys brandos atestatuose. Bet dėl to galima kaltinti ne mokyklą, o patį gyvenimą. Tai jis negali sutilpti į formalų išsilavinimo dokumentą.
O kur pavyzdziai iš istorijos? Tas pavyzdys su tremtim,jau nusibodo,uztenka duokles tremtiniu kuopeliai,kuri isimuse savo dali is Smm.O kur istorijos egzaminas su Krontos iliustracijoms ir tekstais-tai rengimasis gyvenimui?Bet kai zinai,kad uzduotis rengia nusipelnes istorikas milintis Bismarka ar Kavura labiau nei gyvenima;)
Istorijos pavyzdys buvo – manyčiau, kad pagrindinės žinios apie musulmonų religiją yra gyvenimui reikalingų žinių pavyzdys. Kita vertus, didesnė istorijos egzamino dalis (išskyrus pasirenkamųjų atsakymų užduotis) – gyvenime reikalingų įgūdžių pavyzdys. Negi gyvenime nereikia gebėti suprasti sunkiai suprantamą, neįtikėtinai painiai suraizgytą triaukštį klausimą?
Arba, negi nereikia, supratus klausimą, surasti su juo susijusią detalę šaltinyje, ją paaiškinti? 
Naudingas ir istorijos egzaminas – gal ne tiek dėl pačios istorijos, kiek dėl bendrųjų protinių gebėjimų.