ORIGINALIOJI LIETUVA…

„Pusiau skustas, pusiau luptas“  ar „Nei skustas, nei luptas“? Įdomu, kurį atsakymo variantą apie dabartinės lietuviškos brandos (o gal stojamųjų?) egzaminų sistemos vertinimą pasirinktų gerb. Algirdas Zabulionis, kurio straipsnį „Brandos egzamino degradacija“ šiandien (2011-05-19) publikuoja savaitraštis „Dialogas“?

Kuo toliau, tuo labiau akis rėžia didelis noras Lietuvoje jungti įvairius skirtingus, dažnai – net nejungtinus, dalykus į vieną sistemą. Švietimo sistema – ne išimtis. Ji tėra visos Lietuvos politinės sistemos kuklus atspindys.
Nesu didelis politikos teorinių dalykų žinovas, todėl mokykloje per politologijos pamokas nuolat tekdavo „suktis“ kalbant apie daugelį Lietuvos politinės sistemos ypatybių. Pavyzdžiui, apie valdžių padalijimą, arba atskyrimą. Įstatymų vykdomoji valdžia pagal šį principą turi būti atskirta nuo įstatymų leidžiamosios. Tada natūraliai kyla klausimas, kodėl kokį premjerą, ar švietimo ministrą nuolat matome susidvejinusius – ir Vyriausybės, ir Seimo posėdžiuose? Ryte priiminėju įstatymą, o po pietų jį vykdau? Be abejo, taip yra ne tik mūsų brangioje Lietuvėlėje. Tačiau kodėl kaimynai latviai ar estai sugeba rinkimus į savo parlamentus organizuoti pagal vieną iš dviejų klasikinių sistemų, o mums būtinai reikia sujungti jas abi ir „didžiuotis“ mišria rinkimų sistema? Kodėl tie patys kaimynai gali aiškiai deklaruoti, kad gyvena parlamentinėje respublikoje, o mes, deja, – nei parlamentinėje, nei prezidentinėje? „Du viename“ principas valdo?
Tas pats ir švietime. Kilo noras reformuoti vidurinio bendrojo ugdymo sistemą, sumoderninti (arba atkurti sovietų panaikintąją) struktūrą, tačiau gana didelės išimtys prognozuojamos iš anksto. Kokia sistema bus – pusiau lietuviška, pusiau …? Arba, tarsi ir laisvos rinkos sąlygomis gyvename, tačiau privačių leidyklų produkcijai dar tebetaikome išankstinį turinio vertinimą, patvirtinimo žymų teikimą. Kuo toliau, tuo labiau šis vertinimas liberalėja, tampa net visai formalus, bet … yra. „Du viename?“ Buvo du egzaminai su labai skirtingais tikslais – branda ir atranka. Dabar – „du viename“? Kur dar taip pasaulyje yra? Smulkmenas A. Zabulionis tarsi ir paaiškino, bet nepaminėjo, kad net ir tie egzistavę iki sujungimo egzaminai buvo „lietuviškai originalūs“ – kelių skirtingų sistemų dariniai. Sakykime, istorijos egzaminas – ai, tiek jau to … :(
Tiesa, gal kas žino atsakymą į klausimą, kaip reikia pavadinti kibirą, kuriame iki pusės pripilta vandens – puspilniu ar pustuščiu?

“ORIGINALIOJI LIETUVA…” komentarų: 5

  1. ET

    Kibiru su vandeniu:)

  2. Evaldas

    Elenai: bet galima pavadinti ir kibiru su oru :)
    Tiesą sakant, prieš kiek laiko sužinojau dar vieną įdomų jungimo faktą. Pasirodo, kad šimto taškų vertės egzamine jau pernai buvo (matyt, šiemet ir kitais metais taip pat liks) dviejų slenksčių arba dviejų kartelių vertinimo principas. Pirmą slenkstį perlipęs, t.y. surinkęs apie 15 taškų, egzaminą jau esi išlaikęs ir gali tikėtis įvertinimo nuo 1 balo. Tačiau tik perlipęs antrąjį slenkstį, t.y. surinkęs 40 taškų, gali tikėtis įvertinimo nuo 11 balų. Glumina keli dalykai. Pirma, niekur apie tai nebuvo pranešta iš anksto. Antra, tai koks dabar mūsų egzamino vertinimas – norminis ar kriterinis? Ar – pusiau norminis, pusiau kriterinis? Ir trečia, 10 balų už 40 taškų iš 100 galimų?

  3. musu lietuvniku kraste

    Tik pas mus šalyje švietimo viceministras sugeba sedeti ant dvieju kedziu vienu metu ir savaitgaliais atlikti namu darbus…

  4. ET

    Tas kibiro/ stiklinės pavyzdys , manau, pasitelktas vaizdžiam sąlygiškam skirstymui į optimistus ir pesimistus. Vaizdumas dažnai uždaro galvojimą. Panašiai ir čia. Kai nepasakoma, kiek, kur, kam etc. vandens turima, jokio skirtumo, kiek jo yra kibire:)
    Būtų šaunu, Evaldai, jei apie tuos slenksčius D parašytum:)

  5. Evaldas

    Elenai: šį kartą tikriausiai nepavyks, nes nesu didelis egzamino teorinių principų žinovas.
    Labiausiai žeidžia tik informacijos apie tokį vertinimo principą trūkumas. Šiaip, tas antras slenkstis tarsi turi logiką dvigubame egzamine. Bet didžiausias nesusipratimas – pats dvigubas egzaminas. Manau, kad jei kažkoks daiktas, reiškinys yra konstruojamas tenkinti keletą poreikių, tai jis gerai netenkins nė vieno…