AR BUS DAUGIAU MOKYKLŲ?

Jau kelinta diena žiniasklaida straipsniuose, laidose apie naująjį švietimo įstatymą traukia dėmesį įspūdingomis antraštėmis. Iš pradžių tai padarė “Lietuvos rytas”, publikuodamas interviu su KTUG direktoriumi B.Burgiu. Šiandien “Delfi” anonsuoja LTV laidos “Teisė žinoti” temą…
Taigi, visur ta pati antraštė “Vietoj vienos vidurinės – trys mokymo įstaigos”. Viena vertus, reikėtų džiaugtis. Premjeras teisus? Krizė baigiasi? Bus naujų mokyklų?
Tautiečiai tuoj piktai komentuoja: “Kuriamos šiltos vietelės mokyklų administracijoje partijos draugams, bičiuliams”, “Švaistomos lėšoms trigubai administracijai” ir t.t. ir pan.
O jei rimtai pagalvosim? Kas galėtų patikėti, jog atsiras nors viena nauja mokykla? Juk keisis tik dabar esančių mokyklų tipai. Vienos virs gimnazijomis, kitos – progimnazijomis, trečios – pradinėmis. Apie naujas mokyklas pasvajokim, ponai…
Kitas klausimas – ar bus pedagoginė ir visokia kitokia nauda iš tokios pertvarkos? Bet tai ir yra KITAS klausimas…
Tačiau žiniasklaida juk tam ir yra, kad muilo burbulus pūstų!
* * *
P.S. (po laidos): “Antis” apie būsimą mokyklų dauginimąsi, kaip ir reikėjo tikėtis, tebuvo tik žurnalistinė “antis”. Ji gerai veikia tik internetinėje žiniasklaidoje, o ypač – komentarų skiltyje. Laidoje susirinkę protingi žmonės apie tai net ir nediskutavo. Dar daugiau, laidos vedėjai pateikus tokį provokacinį klausimą, jis nebuvo suprastas. Atsakinėta net priešingai – melskimės, kad ir esančios katastrofiškai nebūtų uždarytos dėl mokinių stygiaus…

Paskelbta

“AR BUS DAUGIAU MOKYKLŲ?” komentarų: 5

  1. ASk
    ASk
    2011 03 31 17:33 |

    Gerb. Valentinas Stundys vidurines mokyklas pavadino sovietmečio liekana. Labai gaila, bet tai netiesa. Įvedami mokyklų tipai (pradinė, progimnazija, gimnazija) kaip tik buvo susiformavę Lietuvoje po Pirmojo pasaulinio karo . Tarpukaryje vykdytos švietimo reformos rezultatas ir buvo vidurinė mokykla. Taigi šiuo požiūriu dabartinė mokyklos struktūra grįžta beveik šimtą metų atgal. O ar bus iš to kokia nauda, sunku pasakyt.

  2. Evaldas
    Evaldas
    2011 03 31 17:50 |

    Nedidelis žinovas esu tų reikalų, bet, atrodo, kad pats terminas “vidurinė mokykla” nebuvo plačiai paplitęs iki sovietų. Dabar atstatoma iki sovietų buvusi terminologija. Gal aš ir neteisus?
    Tačiau V.Stundys vakar pateikė vieną man tinkantį argumentą – vidurinė mokykla šiandien tiesiogiai (siaurai) reiškia tik tą ugdymo pakopą, kuri apima XI-XII klases. Šia prasme, mokyklų tipų pervadinimas yra tikrai racionalus. Juolab, ta senokai padaryta klaida, jog IX-X klasė yra ir pagrindinis ugdymas, ir gimnazija, visiems bado akis. Dabar tarsi grįžtama prie 4+4+4 sandaros, ką daryti jau senokai reikėjo…

  3. Auksė
    Auksė
    2011 04 01 09:35 |

    Manau, kad ne visai grįžtama prie sistemos 4+4+4. Juk planuojamos progimnazjos-tai 4+4 viename pastate. Kitaip tariant, vietoj vienos vidurinės dabar atsiranda progimnazija ir gimnazija 8+4 . Bet keista tai, kad vienos mokyklos, paskubėjusios išsigryninti pateko i keistą situaciją. Kadangi kaimynai tempia gumą, ir lieka vis dar vidurinėmis, tai progimnazija lieka…be mokinių. Gerai tai ar blogai, pamatysim ateityje.

  4. Evaldas
    Evaldas
    2011 04 01 21:27 |

    Auksei: taip, tenka sutikti. O priežastis? Numatytos išimtys, tikriausiai? Na, galima suprasti tą išimtį ten, kur ir dabar egzistuoja viena vienintelė mokykla. Bet didžiuosiuose miestuose? Apsikarsčius katalikiškom etiketėm?

  5. aukse
    aukse
    2011 04 05 14:33 |

    Etiketės katalikiškos, tautinių mažumų. Teko girdėti apie vidurinę mokyklą su karine pakraipa.
    Kita vertus, gimnazijos seniai “išsigimė”. Į Radvilų gimnazija gali patekti ir su nepatenkinamais pažymiais. Tai kur yra viso to prasmė? Pseudogarbėje?

Komentuoti