OI, KUR REIKS TUOS EGZUS DĖT?

Varžybos švietimo bendruomenėje tęsiasi. Gegužės mėnesį vykusias reitingų varžybas birželį keičia egzaminų varžybos. Tiesa, antrųjų varžybų skiriamasis bruožas pastaraisiais metais yra kiek kitoks– kas griežčiau, taikliau, šmaikščiau „subalados“ paskelbtas egzaminų užduotis. Teisybę sakant, yra ką spardyti – vis išlenda kokia nors klaida, nedermė su bendrosiomis programomis, užduoties dizainas, strigimai proceso vykdymo metu. Prie to dar pridėkime įvairaus lygio ir įvairios motyvacijos skatinamus sliekų ieškotojus tose vietose, kur jų nėra…
Šiek tiek žinodamas egzaminų užduočių rengimo procesus „iš vidaus“, visai tuo nesistebiu. Kol atsakinga už egzaminų užduočių rengimą institucija bus priklausoma nuo išorės tiekėjų paslaugų, tol niekas šioje srityje nepasikeis. Viena iš galimų išeičių – perėjimas prie „nuosavos produkcijos“. Ir iš karto suprantu, su kokiomis žmogiškųjų ir finansinių resursų problemomis būtų susiduriama.
Vyksta 18 dalykų valstybiniai brandos egzaminai. Ir dar PUPP, ir dar NMPP. Tai reiškia, kad įdarbinama ne mažiau kaip 22 itin kvalifikuoti specialistai. Skaičių didina bent po 2 specialistus matematikai ir lietuvių kalbai, bent po vieną kvalifikuotą kalbos redaktorių ir maketuotoją. Kiek tai kainuoja, jei dar pridėsim išlaidas ir kokybiškam recenzavimui? Gal pinigų ir atsirastų, bet ar galima surasti tiek itin kvalifikuotų specialistų, pasižyminčių šaltais nervais? Gal ir utopinis planas?
Kitas planas yra radikalesnis. Gal jau išnyko sąlygos, atvedusios prie centralizuotos vienkanalės mišraus (brandos + stojamojo) egzamino sistemos? Gal jau galima grįžti prie atskirų brandos ir stojamųjų egzaminų? Gal brandą gali patikrinti patys mokytojai pagal savo parengtas užduotis? Nebebūtų pykčių ir nuoskaudos, kad kažkas ten Vilniuje kuria neteisingas užduotis. Įsivaizduočiau, kad užtektų parengti išsamias gaires apie egzaminų struktūrą ir turinį, o jau savivaldybių ar net didesnių mokyklų mokytojai parengtų savas užduotis. Centrinė institucija galimai iš anksto įvertintų jų atitiktį gairėms ir bendrosioms programoms. Taip būtų bent minimaliai užtikrintas ar patvirtintas užduočių lygio vienodumas. Net ir patys egzaminai galėtų vykti pagal pačių savivaldybių (didesnių mokyklų) nustatytus tvarkaraščius. Vietose geriau būtų užtikrinta dermė su tebesitęsiančiu ugdymo(si) procesu. O ir rezultatų nereikėtų laukti mėnesį.
Stojamieji? Jei universitetai planuoja pernelyg didelį stojančiųjų į atskiras studijų programas srautą ar gal šiek tiek nepasitiki pačių mokyklų nustatyta branda, gali pasigaminti tokius pačius egzaminus pagal tas pačias bendrąsias programas ir užduočių rengimo gaires.
O gal yra daugiau alternatyvų, galinčių uždaryti šias nesveikas birželio varžybas?