„REITINGŲ“ REITINGAS LIEKA ŽEMAS

Prieš šešetą  metų sukurpiau blog’o įrašą pavadinimu „Eilinė „Veido“ profanacija“, kurį perspausdino amžinatilsį „Dialogas“. Tada graudų juoką kėlė kliurkos  „Veido“ sudarytame gimnazijų reitinge. Metai bėga, bet situacija keičiasi tik formos srityje. Reitingai jau nebe „Veido“. Reitingai jau „Reitingų“. Ir tų pačių reitingų atsirado gerokai daugiau. Bet įvertinimas lieka tas pats. Bent man…
Viena vertus, 2018 metų gegužės „Reitingų“ numeris atrodo solidžiai. Beveik du šimtai smulkiu šriftu užpildytų puslapių skirta patiems įvairiausiems švietimo aspektams. Įvadinis interviu su Švietimo ir mokslo ministre, rėmimasis daugeliu kitų autoritetų (net ir mano tiesiogine viršininke) irgi prideda solidumo žurnalui.
Kita vertus, į paviršių prasimuša ir toks turinys, kurio vertinimas, anot mano pačios „mylimiausios“ šių laikų Lietuvos filosofės, yra tiesiog „apgailėtinas“. Ryškiausias pavyzdys – pagrindinių mokyklų reitingai. Iš dviejų – lietuvių kalbos ir matematikos – pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatų sudarytam mokyklų reitingui iš pirmo žvilgsnio sudaromas tam tikras solidumo įvaizdis. Mokyklos suskirstomas į grupes pagal tame patikrinime dalyvavusių mokinių skaičių. Į atskiras grupes išskirtos tautinių mažumų, suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos. Tai yra gerai. Bet užmirštamas vienas svarbus aspektas – net akademinį mokyklos gerumą ar blogumą rodo ne tik PUPP rezultatai. Galima atsiversti keletą žurnalo puslapių atgal ir įsitikinti, kad kai kurios grupių dugne esančios pagrindinės mokyklos pagal standartizuotų testų 8 klasėje rezultatus atrodo gana neprastai. Netgi gerai, t.y. pirmoje pusėje. Reiškia, rezultatų lūžis vyksta kažkur tarp 8 ir 10 klasės. Todėl man ypač kvailai atrodo pagrindinių mokyklų reitinge pateiktas tik mokyklose buvusių devintokų ir dešimtokų skaičius. Jis praktiškai nieko nepaaiškina. Reikėtų pridėti tik vieną skaičių, kad viskas „stotų“ į savo vietas. Pvz. šiemet Kazlų Rūdos pagrindinėje mokykloje mokosi 99 aštuntokai ir tik 17 dešimtokų, Šiaulių r. Kuršėnų Stasio Anglickio mokykloje – 81 aštuntokas ir tik 13 dešimtokų, Ukmergės Dukstynos mokykloje – 85 aštuntokai ir 21 dešimtokas. Šie skaičiai labai aiškiai parodo, kur „dingsta kokybė“ šiose ir panašiose pagrindinėse mokyklose.
Be abejo, labiausiai „Reitingų“ profaniškumas atsiskleidė skaitytame straipsnyje apie vadovėlių leidybą. Iš karto turiu deklaruoti – aš taip pat negalvoju, kad vadovėlių leidybos ir vertinimo srityje viskas yra gerai. Bet „Reitingai“ mano negatyvą perspjauna daugybę kartų.
Pradėkim nuo to, kad žurnalistiniam tyrimui nesolidu daryti klaidas, pateikiant autorių pavardes (S. Bitlieriūtė) ar priskirti žmonėms darbus, kurių jie nepadarė (Šarūnas Gerulaitis kaip ir nerašė geografijos vadovėlių 11-12 klasėms). Toliau galima rimtai paabejoti „Reitingų“ peršama mintimi, kad UPC darbuotojai didelę laiko dalį skiria vadovėlių rašymui. Pagal dabar pateiktus parašytų vadovėlių ar kitų mokomųjų leidinių įspūdingus skaičius, atrodytų, kad taip ir yra. Štai mano buvusi kolegė įvardyta kaip daugiau kaip 30-ies darbų autorė. Bėda šiame „Reitingų“ pavyzdyje yra ta, kad vos keletą metų UPC metodininke, ir net nepilnu etatu dirbanti, ši kolegė juos parengė dar prieš įsidarbindama UPC’e. Todėl čia jau užskaityčiau riebų pliusą Ugdymo plėtotės centrui, kuris rūpinasi, jog pasirenkami darbuotojai turėtų kuo įvairesnę ir turtingesnę švietimo darbų praktiką. Ir – riebų minusą „Reitingams“.
Dar didesnis nesusipratimas – ryšių tarp buvusio darbo leidykloje „Šviesa“ ir dabartinės veiklos UPC’e „atradimas“ kitos mano buvusios kolegės atveju. UPC informacinių leidinių organizavimo, leidybos ir platinimo veiklą sieti su „Šviesoje“ leidžiamais vadovėliais gali tik itin rafinuoto skonio ir mąstymo žurnalistas. Bet… Tikslas pateisina priemones?
Ir pagaliau, rėmimasis dar vieno a la autoriteto mintimis. Cituoju: „O štai istorijos vadovėlių autorius ir recenzentas Evaldas Bakonis yra viešai išsakęs savo nuomonę, kad vertinimas tėra imitacija, nes „vertina tik du vertintojai – dalyko specialistai, tad galimas subjektyvumas“. Be to, pasak šio istoriko, vertinamas ne galutinis produktas, o tik maketas, kuris dar gali būti keičiamas“. Pasirašyčiau po pacituotomis mintimis. Bet tik po mintimis. O visa kita?
Bent prie dviejų manęs įvertinimų galėjo pridėti žodelį „buvęs“. Nebesu nei istorikas, nei vadovėlių autorius. Retkarčiais tik parecenzuoju istorijos vadovėlius. Gal ir smulkmena, bet toliau jau tekste rutuliojama mintis apie rašytojų, leidėjų ir vertintojų persipynimą… Bet dar didesnis akibrokštas yra pareiškimas, jog aš viešai išsakiau savo nuomonę. Taip, aš tą sakiau. Bet: 1) ar internetinio leidinio „Švietimo naujienos“ komentaras po straipsniu jau yra „viešas išsakymas“? 2) Ar tikrai žurnalistas gali užtikrintai teigti, kad komentatorius Evaldas ir yra Evaldas Bakonis?
Mano akimis, kasmetinių reitingų lygis nuo 2012 metų nepakilo… Rėmimasis interneto komentarais tą lygį tik patvirtina.

“„REITINGŲ“ REITINGAS LIEKA ŽEMAS” komentarų: 2

  1. Linapa

    Evaldai, man patinka toks kritiškas Jūsų požiūris. Bet sutikite, kad ne viskas taip blogai, nes apie gimnazijų ir aukštųjų mokyklų reitingus tai tylite!

  2. Evaldas

    Linai(?): taip, apie aukštųjų mokyklų reitingus neturiu ką pasakyti. Tos vietos net neskaičiau, nes nesuprantu ir man tai tiesiog neįdomu, neaktualu.
    O apie gimnazijų reitingus? Prašom… Kaip turėtų būti aišku iš įrašo, didelė dalis gimnazijų, ypač – išgrynintų, nusigraibo pagrindinių mokyklų „grietinėlę“ ir todėl gali nekvaršinti galvos dėl prastų rezultatų pavojaus. Skirtingai nuo ilgųjų gimnazijų, kur dažniausiai (nors ir nevisada) egzaminas rodo jų pačių išugdytos produkcijos vertę. Tad kodėl nepadarius šiek tiek teisingiau? Kodėl tame reitinge nėra itin svarbaus tarpinio rezultato – pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo? Greta egzaminų rezultatų parodžius ir gimnazijų antrokų pasiekimus, gal aiškiau matytųsi WHO IS WHO? Gal bent šiek tiek matytųsi dalelė gimnazijos kuriamos pridedamosios vertės? Manau, kad papildomas kriterijus tikrai kiek pakraipyų tuos reitingus. Ne tik manau, bet ir žinau, nes prieš pusmetį teko tuo intensyviau domėtis.
    Nes dabar lyginimas tik pagal įstojimus ir pagal galutinius, t.y. brandos egzaminų rezultatus atrodo šiek tiek panašus į pagrindinių mokyklų lyginimą pagal PUPP. Kad tai nėra labai teisinga, manau, kad pasufleravau įraše…
    Kodėl „Reitingai“ neįsiveda ir tokio akivaizdaus parametro? Nežinau. Gal tokiu atveju reikėtų įdėti kiek daugiau darbo? O gal nėra intelektinių pajėgumų visa tai „sukramtyti“ ir padaryti korektiškas išvadas?

Komentuoti