<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
		>
<channel>
	<title>AR GALIMA PASITIKĖTI LIETUVOS EDUKOLOGAIS? komentarai</title>
	<atom:link href="http://www.bakonis.lt/2017/07/03/ar-galima-pasitiketi-lietuvos-edukologais/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.bakonis.lt/2017/07/03/ar-galima-pasitiketi-lietuvos-edukologais/</link>
	<description>evaldas bakonis</description>
	<lastBuildDate>Tue, 17 Jun 2025 17:30:08 +0000</lastBuildDate>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.0.3</generator>
	<item>
		<title>Autorius: Evaldas</title>
		<link>http://www.bakonis.lt/2017/07/03/ar-galima-pasitiketi-lietuvos-edukologais/comment-page-1/#comment-4195</link>
		<dc:creator>Evaldas</dc:creator>
		<pubDate>Mon, 03 Jul 2017 16:27:41 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://www.bakonis.lt/?p=1254#comment-4195</guid>
		<description>Esmė - ne dviejų alternatyvų vertinimas. Man pačiam prieš metus teko tokį opusėlį apie mokytojų situaciją rengti (http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2012/12/Mokytoj%C5%B3-skai%C4%8Dius.pdf). Jame, atrodo, pasisakiau už abiejų modelių lygiateisį egzistavimą Lietuvoje. Beje, jie abu galėtų egzistuoti netgi viename universitete.
Esmė - laipsniais ir vardais pasidabinę mokslininkai, atsirinkdami jiems reikalingą informaciją, sugeba sukurpti traktatus, įrodančius būtent tai, ko jiems reikia šiuo metu. Ir dar didesnė bėda, nei savo proteguojamo modelio  išaukštinimas, - „konkuruojančios firmos sumalimas į miltus“. Tokios vienos vienintelės tiesos adoravimas. Man tai su mokslu niekaip nesiderina. 
Ai, tai tik patvirtina vieną mintį: edukologija kaip mokslas Lietuvoje neegzistuoja. Aišku, tai netrukdo daugintis edukologams - mokslininkams.  Jie tikrai yra panašūs į tikrus mokslininkus, nes yra perpratę ir įvaldę mokslinių tyrimų, mokslinių tekstų rengimo metodologijas. Moka į savo mintis prifarširuoti daug protingų žodžių. Tik naudos iš to Lietuvos švietimui?
P.S. Šiaip mano kompiuteris nesupranta termino „edukologija“...</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Esmė &#8211; ne dviejų alternatyvų vertinimas. Man pačiam prieš metus teko tokį opusėlį apie mokytojų situaciją rengti (<a href="http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2012/12/Mokytoj%C5%B3-skai%C4%8Dius.pdf" rel="nofollow">http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2012/12/Mokytoj%C5%B3-skai%C4%8Dius.pdf</a>). Jame, atrodo, pasisakiau už abiejų modelių lygiateisį egzistavimą Lietuvoje. Beje, jie abu galėtų egzistuoti netgi viename universitete.<br />
Esmė &#8211; laipsniais ir vardais pasidabinę mokslininkai, atsirinkdami jiems reikalingą informaciją, sugeba sukurpti traktatus, įrodančius būtent tai, ko jiems reikia šiuo metu. Ir dar didesnė bėda, nei savo proteguojamo modelio  išaukštinimas, &#8211; „konkuruojančios firmos sumalimas į miltus“. Tokios vienos vienintelės tiesos adoravimas. Man tai su mokslu niekaip nesiderina.<br />
Ai, tai tik patvirtina vieną mintį: edukologija kaip mokslas Lietuvoje neegzistuoja. Aišku, tai netrukdo daugintis edukologams &#8211; mokslininkams.  Jie tikrai yra panašūs į tikrus mokslininkus, nes yra perpratę ir įvaldę mokslinių tyrimų, mokslinių tekstų rengimo metodologijas. Moka į savo mintis prifarširuoti daug protingų žodžių. Tik naudos iš to Lietuvos švietimui?<br />
P.S. Šiaip mano kompiuteris nesupranta termino „edukologija“&#8230;</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: IME</title>
		<link>http://www.bakonis.lt/2017/07/03/ar-galima-pasitiketi-lietuvos-edukologais/comment-page-1/#comment-4194</link>
		<dc:creator>IME</dc:creator>
		<pubDate>Mon, 03 Jul 2017 15:42:42 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://www.bakonis.lt/?p=1254#comment-4194</guid>
		<description>Neskubėčiau nuvertinti vienų ir kitų. Faktas, kad abi pusės ieško išlikimo modelių ir tai net labai suprantama. Bet įmanoma, kad abiejų pusių pasiūlyti modeliai yra tinkami. Abu ginami modeliai egzistuoja praktikoje ir neabejotinai rasime daugybę argumentų, kurie kiekvieno iš jų tikslingumą pagrįstų ir/arba paneigtų. Bet čia ir slypi visas žavesys, kada kalbame apie darbą su žmonėmis ir bandymą pažinti visuomenę: vieno teisingo atsakymo tiesiog nėra. Ir štai nuo šio momento prasideda švietimo politikų darbas: išklausyti visus prieinamus argumentus, įvertinti valstybės galimybes ir siūlomas alternatyvas, priimti sprendimą, iškomunikuoti pasirinkimą ir jo motyvus visuomenei, paruošti bazę jo realizavimui. Didesnė bėda, kad neturime švietimo politikų - vizionierių, turime tik funkcionierius.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Neskubėčiau nuvertinti vienų ir kitų. Faktas, kad abi pusės ieško išlikimo modelių ir tai net labai suprantama. Bet įmanoma, kad abiejų pusių pasiūlyti modeliai yra tinkami. Abu ginami modeliai egzistuoja praktikoje ir neabejotinai rasime daugybę argumentų, kurie kiekvieno iš jų tikslingumą pagrįstų ir/arba paneigtų. Bet čia ir slypi visas žavesys, kada kalbame apie darbą su žmonėmis ir bandymą pažinti visuomenę: vieno teisingo atsakymo tiesiog nėra. Ir štai nuo šio momento prasideda švietimo politikų darbas: išklausyti visus prieinamus argumentus, įvertinti valstybės galimybes ir siūlomas alternatyvas, priimti sprendimą, iškomunikuoti pasirinkimą ir jo motyvus visuomenei, paruošti bazę jo realizavimui. Didesnė bėda, kad neturime švietimo politikų &#8211; vizionierių, turime tik funkcionierius.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
</channel>
</rss>
