<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
		>
<channel>
	<title>METŲ ISTORIJOS MOKYMO PRIEMONĖ komentarai</title>
	<atom:link href="http://www.bakonis.lt/2017/01/21/metu-istorijos-mokymo-priemone/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.bakonis.lt/2017/01/21/metu-istorijos-mokymo-priemone/</link>
	<description>evaldas bakonis</description>
	<lastBuildDate>Tue, 17 Jun 2025 17:30:08 +0000</lastBuildDate>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.0.3</generator>
	<item>
		<title>Autorius: ignas</title>
		<link>http://www.bakonis.lt/2017/01/21/metu-istorijos-mokymo-priemone/comment-page-1/#comment-4145</link>
		<dc:creator>ignas</dc:creator>
		<pubDate>Mon, 23 Jan 2017 09:51:14 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://www.bakonis.lt/?p=1194#comment-4145</guid>
		<description>Nežinau, ar repą galima lyginti su istorijos vadovėliais ar pratybomis. Galbūt tai labiau ne istorijos mokymo, bet jos populiarinimo priemonė. Kyla klausimai: Kodėl tik dabar ir kodėl toks populiarumas? Manau problema, istorijos komunikacijos supratime. Visgi pas mus vyrauja suvokimas,jog apie istoriją gali kalbėti tik savotiški privilegijuoti „žyniai“ – tarptautinių žodžių ir sudėtingų sąvokų miksu tv ekrane kalbančios galvos - mokslininkai istorikai. Bet jų, iš esmės akademinei auditorijai, sukurti ir jos kalba perteikiami naratyvai buvo ir yra per sudėtingi plačiajai visuomenei, o ypač vaikams. Tai yra didelė problema, paliečianti ir istorijos mokymą mokykloje. Visgi ir čia, tame tarpe ir vadovėliuose (būsiu savikritiškas) mes su moksleiviais kalbame suaugusiųjų kalba ir deja...  su jais nesusikalbame, nes jie komunikuoja visai kitaip. Galima fantazuoti, jog šia prasme idealus istorijos vadovėlio autoriai turėtų būti vaikai. Apie vaizdo įrašo pritaikymą pamokose, manau kūrinys idealus diskusijai klasėje ar grupėje, tinkamiausia 5 klasė Lietuvos istorijos kursas, pamokos diena susijusi su valstybės datų minėjimais. Galima klausti, kodėl tokie įvykiai ar asmenybės dainos autorių pasirinkti, kodėl jie reikšmingi, galima paskatinti pačius sugalvoti savo istorijos repą ir pn. T.y. kūrinys 100 % panaudojamas kaip istorijos mokymo priemonė.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Nežinau, ar repą galima lyginti su istorijos vadovėliais ar pratybomis. Galbūt tai labiau ne istorijos mokymo, bet jos populiarinimo priemonė. Kyla klausimai: Kodėl tik dabar ir kodėl toks populiarumas? Manau problema, istorijos komunikacijos supratime. Visgi pas mus vyrauja suvokimas,jog apie istoriją gali kalbėti tik savotiški privilegijuoti „žyniai“ – tarptautinių žodžių ir sudėtingų sąvokų miksu tv ekrane kalbančios galvos &#8211; mokslininkai istorikai. Bet jų, iš esmės akademinei auditorijai, sukurti ir jos kalba perteikiami naratyvai buvo ir yra per sudėtingi plačiajai visuomenei, o ypač vaikams. Tai yra didelė problema, paliečianti ir istorijos mokymą mokykloje. Visgi ir čia, tame tarpe ir vadovėliuose (būsiu savikritiškas) mes su moksleiviais kalbame suaugusiųjų kalba ir deja&#8230;  su jais nesusikalbame, nes jie komunikuoja visai kitaip. Galima fantazuoti, jog šia prasme idealus istorijos vadovėlio autoriai turėtų būti vaikai. Apie vaizdo įrašo pritaikymą pamokose, manau kūrinys idealus diskusijai klasėje ar grupėje, tinkamiausia 5 klasė Lietuvos istorijos kursas, pamokos diena susijusi su valstybės datų minėjimais. Galima klausti, kodėl tokie įvykiai ar asmenybės dainos autorių pasirinkti, kodėl jie reikšmingi, galima paskatinti pačius sugalvoti savo istorijos repą ir pn. T.y. kūrinys 100 % panaudojamas kaip istorijos mokymo priemonė.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
</channel>
</rss>
