APIE ŽIRNIUS IR PUP(P)AS

Sėjau žirnius ir pupas į juodąją žemelę.
Ir išdygo žirniai, ir išdygo pupos.
Ir atskrido paukščiai, ir atskrido varnos,
Ėmė lesti žirnius, ėmė lesti pupas.
Aš paskelbsiu karą viso pasaulio paukščiams,
Kad apginčiau savo mylimiausią daržą.

Dar nesupratusiems – toliau kalbama ne apie pupas, bet apie PUPP’ą. PUPP – pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas. Kuo toliau – tuo labiau šio reikalo prasmės trūkumas bado akis.
Realus pagrindas (ir prasmė!) – Švietimo įstatyme įrašytos nuostatos įgyvendinimas. Įstatymo 10 straipsnis teigia, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokymosi pasiekimus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo.
Jei jau yra įstatyme, tai reikia vykdyti. Tik kad padariniai kelia aiškų nesusipratimą. Jei dešimtokas nenueis „pasisverti” nors į vieno dalyko pasiekimų patikrinimą, pagrindinio išsilavinimo jis neįgis. Kaip, kokiais pažymiais jis mokėsi dešimt metų iki svėrimosi dienos, neįdomu. Kita vertus, jei „svėrimo” metu jis parodys savo neįgalumą (gaus vienetuką dešimtbalėje vertinimo sistemoje), pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą visvien gaus.
Ką tai pasako apie PUPP’o tikslą? Svėrimas dėl svėrimo? Ne. Oficialiai tikslas formuluojamas taip: „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tikslas – įvertinti pagrindinio ugdymo baigiamosios klasės mokinių pasiekimus ir teikti informaciją apie pagrindinio ugdymo kokybę.
Apie įvertinimo paradoksą jau užsiminta. Kam ir kokiais tikslais reikalinga šio patikrinimo informacija? Užmeskim akį į formalius PUPP‘o uždavinius ir neformalias nuomones:

PUPP‘ų uždaviniai

Klausimai pasvarstymui

1. Įvertinti mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas, įgytas mokantis pagal pagrindinio ugdymo bendrąsias programas. Kokias bendrąsias kompetencijas įvertina matematikos PUPP‘as?
2. Teikti informaciją, reikalingą mokiniams, pasirinkusiems tolesnį dalyko mokymosi kursą ir mokyklą, apie mokymosi rezultatus. Ar po vienokių ar kitokių rezultatų gimnazistas paliks savo mokyklą? Pereis į kitą, geresnę? Arba pasirinks profesinį ugdymą?
3. Teikti informaciją, reikalingą mokykloms priimant mokinius į tolesnio mokymosi programas ir užtikrinant lygias mokinių galimybes. Kiek statistiškai reikšmingas gimnazijų pasipildymas trečiokais? Kiek gimnazijų šiais laikais leidžia sau nepriimti trečiokų su prastesniais PUPP‘o rezultatais?
4. Teikti mokykloms ir savivaldybėms informaciją, padedančią įvertinti mokymo(si) rezultatus. Kokį efektą sukelia kai kurių savivaldybių įprotis savo interneto svetainėje viešai publikuoti „plikus“ visų savivaldybės mokyklų PUPP‘o rezultatus?
5. Teikti švietimo stebėsenai informaciją ir informuoti visuomenę apie pagrindinio ugdymo rezultatus. Nesant matavimo normų (standartų), kokią informaciją teikia apibendrinti rezultatai – apie mokinių pasiekimų pokyčius ar PUPP‘o užduočių rengėjų sėkmes ir nesėkmes? Pagaliau, kur tie straipsniai (išskyrus keletą statistinių analizių NEC svetainėje) su apibendrinančia informacija, rekomendacijomis mokytojams?

Kur čia pupos, o kur – žirniai?

* * * * *

Tik nereikia galvoti, kad pasiekimų patikrinimai visai nereikalingi. Jie reikalingi, bet pirmiausia reikėtų pažvelgti į Statistikos departamento teikiamą informaciją. Po to – dar atsakyti į keletą papildomų klausimų.

Kieno naudai palaipsniui keičiasi santykis tarp baigusiųjų progimnazijas ir pagrindines mokyklas?
Kuri gimnazijose besimokanti mokinių dalis įtraukta į pagrindinio ugdymo pasiekimų pasitikrinimą?

“APIE ŽIRNIUS IR PUP(P)AS” komentarų: 2

  1. ignas

    Kad vėl nebūtų monologas galima pratęsti su tam tikra utopine vizija http://www.smithsonianmag.com/innovation/why-are-finlands-schools-successful-49859555/?page=1
    man ypač patiko labai nuosaiki suomių reakcija į itin gerus PISA rezultatus ir dar šis suomių pedagogo sakinys, kalbant apie visokius ale PUPP patikrinimus,– “If you only measure the statistics, you miss the human aspect.” Kiek supratau pas mus viskas atvirkščiai, mokytis iš pažangiųjų nereikia, nes mes patys protingiausi, dar daugiau bizūno mokytojams ir vaikams per norima įsukti papildomą egzaminų karštinę po aštuntos klasės, neva moksleivių pasiekimams patikrinti ir ugdymo kokybei pakelti. Į ką tai veda, vėl bus skelbiami prasčiausiai ir geriausiai egzaminą išlaikiusiųjų sąrašai, kuriuose Vilniaus ar Kauno elitinės mokyklos su pasirenkamu mokinių kontingentu didžiuosis, kad visos šalies mastu aplenkė Skuodą ar Šalčininkus.:)

  2. Evaldas

    Atsakymas, tuo pačiu pratęsiant pagrindinį įrašą:
    Pasiekimų patikrinimo tikrai ŠIUO METU (aš ir negalvočiau, kad reikia atsisakyti) neišvengtume – tai yra fiksuota švietimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje: “Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokymosi pasiekimus…” Viena vertus, įstatymas gali būti keičiamas. Apie tai nekalbam. Kita vertus, jo teiginiai gali būti interpretuojami. Todėl pasiekimų niekas nedraustų vertinti ne pačioje pakopos pabaigoje, o viduryje – po aštuntos klasės. Mano pasvarstymai susiję tik su tuo, kad, užuot visai beprasmiškai tikrindami tuos pasiekimus gimnazijos viduryje (daugumos mokinių atveju nuo kitų metų), daug prasmingiau tuos pačius pinigus išleistume kitame amžiaus tarpsnyje – baigiant progimnaziją ir priimant į gimnaziją. Galima būtų tokio patikrinimo rezultatais net naudotis atrankoms į gimnazijas. Gal?
    Beje, tokiu atveju net ir publikuojant “plikus” rezultatus, būtų daugiau teisybės. Nebūtų galimybės lyginti kokio Licėjaus, ar KTUG, ar J.
    Balčikonio gimnazijos su kokia nors vos kvėpuojančia kaimo pagrindine. Matytųsi tik maždaug vienodos kategorijos mokyklų – progimnazijų ir dar nenumirusių pagrindinių mokyklų – rezultatai.
    Ir apskritai, būtų įdomu – turime Lietuvoje elitinių progimnazijų ar pagrindinių mokyklų, ar ne?
    Kitais aspektais nelabai turiu laiko – pietų pertrauka baigėsi :)