EGZAMINE NELIKO ANTIKOS: GAILESTIS IR KONTEKSTAS komentarai

Autorius: Evaldas

Evaldas — Wed, 25 Sep 2013 15:54:24 +0000

Vytautui: na, pasiduodu morališkai… Tikrai nuostabu, kad atsiranda dar rašančių tokius ilgus ir išsamius komentarus.
Gal ir pasikartosiu, bet…
- Istorija – fainas dalykas, bet gaila, kad jos yra tiek daug…
- Dar esu istorijos mokykloje fanas, bet bandau suprasti, kad jai skirta vidutiniškai tik po dvi pamokas per savaitę.
- Mėgstu skaityti filosofų radikalų kūrinius, bet neimu sau visko už “gryną pinigą”. Tuo jie ir įdomus, kad, operuodami gerai žinomomis tiesomis, moka sukurti ties fantastikos sritimi balansuojančias teorijas, kurios paaiškina tik pačios save.
- Istorija – interpretacinis dalykas, todėl net nesistebiu, kad mane pagal vieną ir tą patį vadovėlį viename seminare vertina kaip komunistą, o modernios tyrėjos – kaip fašistą…
Todėl senokai nebekreipiu dėmesio į kažkokios mano ar kitų kolegų darbų vertinimus. Bet galiu tik padėkoti už tai, kad jie kažkam dar kelia kokių nors minčių… Ar tiesiog rūpi istorija mokykloje…

Autorius: Vytautas

Vytautas — Wed, 25 Sep 2013 14:57:18 +0000

Ačiū už pastabą dėl to “gerb.”. Pripažystu, kad pastebėjimas logiškas.
Tamstą, Evaldai Bakoni, gerbiu kaip savo dėstytoją, prieš kelioliką metų dėsčiusį apie Antiką Lietuvos istorijoje, tuomet Vilniaus Pedagoginiame Universitete. Be to iš jūsų 1992 metais išleisto vadovėlio apie senąsias pasaulio civilizacijas ruošiausi istorijos abitūros egzaminui.
Rimvydas Laužikas prieš kelioliką metų vadovavo studentiškai praktikai, atliekamai Molėtų etnokosmologijos muziejuje. Būdamas išvaizdus jaunuolis, jis viliojo kursiokių dėmesį.
Tad abu esate gerbiami.
Kažkada klausiausi filosofo Vytauto Radžvilo paskaitų apie socialinę inžineriją, kurios juodąsias technologijas galima įžvelgti švietimo klerkų veikloje, organizuojant Lietuvos mokinių švietimą būtent istorijos disciplinos atžvilgiu. Kadangi apie socialinę inžineriją kalbėta kaip apie negatyvų globalų reiškinį, keliantį realią grėsmę ne vienos valstybės visuomenėms, tai tuos švietimo klerkus, klastingai užsiimančius diversijom ir sabotažais, įsivaizdavau kaip niekingus papirktus piktavalių globalistų klapčiukus. O čia žiūriu: Benediktas Šetkus, Andrius Porutis, Evaldas Bakonis… Gerbiami dėstytojai…

Juokai juokais, bet keista, kad vyresnėliams mokiniams istorijos kursas pradedamas nuo krikščionybės sklaidos Romos imperijoje. Nuo 7 metų pr. Kr. iki 313 metų – vistiek dar Antika, o nuo 313 metų – lyg ir viduramžių pradžia?
O kodėl ne nuo homo habilio (sumaniojo žmogaus), palikusio savo apdirbtus akmens dirbinius dar prieš 2,3 mln. metų? Kodėl ne nuo homo erectus (pitekantropų), archantropų, neandertaliečio (paleoantropų)?
Kad ir nuo vėlyvojo paleolito kromanjoniečių ( homo sapiens sapiens), palikusių savo piešinių Pietvakarių Prancūzijos urvuose prieš 40 tūkstančių metų? Juk mes jų tiesioginiai palikuonys.
O kaip Neolito revoliucija, kai, maždaug prieš 12 tūkstančių metų, ėmė formuotis pirmosios civilizacijų užuomazgos Mesopotamijoje? Ar ne tada atsirado homo modernus, pradėjęs rūpintis gamybiniu ūkiu, o vis labiau atsisakęs pasisavinamojo ūkio?
O kaip Šumerų dantiraščio pradžia prieš maždaug 5200 metų? Juk istorija siaurąja prasme prasideda nuo raštijos? Tuo metu jau pasaulyje klestėjo gal net kokios trys aukšto lygio civilizacijos.
Antika gal prasidėjo nuo Kikladų – Minojinės civilizacijos (maždaug apie 2600 m. pr. kr.? Dar iki Santorinio vulkano išsiveržimo maždaug 1628 metais pr. Kr., dar iki achajų atėjimo ir Mikėnų įkūrimo, iki Kretos civilizacijos sunykimo?
O gal Antika prasidėjo nuo Homero “Iliadoje” aprašyto Trojos užkariavimo maždaug XIII a. pr. kr.? Juk Homeras, gyvenęs VIII a. pr. Kr., jau tikrai gyveno dorėnų Antikinėje Graikijoje?

Bet aš pritariu, kad Europos kultūrinė tapatybė iš esmės laikosi ant krikščionybės suformuoto pamato. Antika buvo lengvabūdiškai hedonistinė ir pagoniška, o tai reiškia, kad Antikoje formavosi tik miglotas supratimas apie žmogaus misiją šiame pasaulyje. Tai labai primena mūsų civilizacijos vaikystės stadiją, kurios palikimas, nors ir labai svarbus, tačiau dabarčiai nevaidina tokio esmingo vaidmens, kaip
brandoje daug rimčiau įsisavintos krikščioniškos vertybės. Tos vertybės, kurios įsisavinamos brandoje, paprastai nelabai pakinta iki pat mirties. Nebent žmonija išprotėtų.

Autorius: Evaldas

Evaldas — Tue, 24 Sep 2013 18:01:48 +0000

Vytautui: ačiū už pastangas. Toks ilgas ir pilnas solidžių mokslo žodžių komentaras. Net pavydu.
Vienas pastebėjimas – jei kitą kartą rašysite, pridėkite “gerb.” ne tik prie mano, bet ir prie kitų pavardžių. Nes kas nors dar padarys išvadą, kad Bakonį gerbiate, o Laužiko – ne.

Autorius: Vytautas

Vytautas — Tue, 24 Sep 2013 09:38:47 +0000

Kaip supratau, gerb. Evaldas Bakonis iš istorijos brandos egzamino programos iš esmės eliminavo Antikos temą, jos fragmentus dėl viso pikto palikdamas tik Istorijos viduriniojo ugdymo bendrojoje programoje (kas žino, gal atsiras tokių istorijos mokytojų – entuziastų, kurie išdrįs abiturientams prieš egzaminus dėstyti tas temas, kurių mokėti egzaminui neprireiks?). Šį savo apsisprendimą jis motyvuoja tuo, kad šeštos klasės vadovėlyje Antikai skirtas per menkas vaidmuo, kad vertėtų iš tų menkų žinių kurpti diletantiškus egzaminų klausimus. Mat gerb. Bakonis nėra linkęs dvyliktoje klasėje iš naujo kartoti šeštos klasės kurso, apkraudamas abiturientus tuo faktografijos srautu, kuris pagilintų šeštoje klasėje perteiktas žinias apie Antiką.
Tačiau XX amžiaus Lietuvos istorijoje šis specialistas leidžia padidinti faktografijos srautą. Ypatingai tai pasakytina apie istorinių asmenybių sureikšminimą istoriniame įvykiniame procese, kas buvo būdinga empirinio istorizmo paradigmoje, orientuotoje į įvykinės istorijos procesų analizę, nesigilinant į istorinių reiškinių struktūrų analizę.
Rimvydas Laužikas atkreipė dėmesį, kad Lenkijos visuomenė žymiai labiau išprususi istorijos atžvilgiu; lenkų istorinė savimonė akivaizdžiai pranašesnė už lietuvių. Tam visai nebūtinos giluminės analizės. Eilinėje diskusijoje opiais istorijos klausimais eilinis lenkas “pakrautų malkų” eiliniam lietuvių šiaudiniam inteligentui. Futbolo banditai – atskira kategorija, kurios nevertėtų apibendrinti kaip tendencijos.
Lietuviams mokiniams į galvą kemšamos šabloniškos oficiozinės teorijos, kurios, labiau pasigilinus, yra baltais siūlais siūtos. Šiais laikais mokiniai turi galimybę internetu pasidomėti ir alternatyviomis teorijomis (net ir spekuliatyviomis, tačiau ne visai nepagrįstomis sąmokslo teorijomis), kurios jiems gali susukti galvas. Tad nereikėtų dėti pagrindinius akcentus į faktų ir oficiozinių naftalininių teorijų kalimą, o į gebėjimus kritiškai analizuoti, kurie išukdomi išmanant istorijos rašymo amato plonybes. Šiuolaikiniai abiturientai turėtų žinoti ne tik įvykinės istorijos faktografiją, bet ir daugiaperspektyviniu pjūviu analizuoti istorinių reiškinių struktūras, o taip pat – ir istoriografijos teorijos paradigmas, kaip istoriko amato instrumentus.

Autorius: pasirašau

pasirašau — Mon, 12 Aug 2013 13:55:32 +0000

Iš esmės galėčiau pasirašyti po Evaldo samprotavimais, argumentais. Rimta ir pasverta. Šis E. Bakonio komentaras diskusijai dėl mokyklinės istorijos suteikė rimtą pagrindą, kurio kaip ir nesimato pasakymuose “man tai patinka, o man nepatinka, aš norėčiau to, o nenoriu ano”.

Autorius: Evaldas

Evaldas — Sun, 11 Aug 2013 19:05:59 +0000

Tai va, aš iš principo tarsi suvokiu, kad Lenkijoje istorija yra kur kas didesnė vertybė, kad jai skiriama daug daugiau dėmesio mokykloje… Bet blogų pavyzdžių, iš kurių galima tuoj daryti išvadas, irgi galima surasti. Todėl ir sakau, kad situacija Lietuvoje su istorijos žinojimu nėra iki galo aiški. Kartais pernelyg pesimistai esame…

Autorius: Rimvydas

Rimvydas — Sun, 11 Aug 2013 17:46:41 +0000

Kaip tik Lenkijoje pabuvęs ir suvokiu, kuo skiriasi visuomenė mokanti bei gerbianti savo istoriją nuo tos, kuri jos nemoka….. Sirgalių atveju man įdomesnė Lenkijos URM reakcija…

Autorius: Evaldas

Evaldas — Sat, 10 Aug 2013 07:14:17 +0000

Rimvydui: ačiū už įsijungimą. Tai ir man labai smagu, kad diskutuojama istorijos mokymo tema. Ir kad iš dialogo jau pereinama į minios (net trys) lygį
Kelios smulkmenos, kurias dar turėčiau pabrėžti:
Pirma, 6 klasės vadovėlis čia “nei prie ko”. Didžioji problema buvo ta, kad Antikos srities užduotys brandos egzamine niekaip nesugebėjo pakilti virš tų vadovėlio lygio. Jeigu jau taip, tik tiek tesugebame ar išrįstame, tai tada velniop tą Antiką iš egzamino programos.
Antra, nesutiksiu, kad XI-XII klasės bendroji (ne egzamino) programa yra pagrįsta faktografiniu istorijos suvokimu. Bet gal todėl ji ir nėra labai vertinama – kai kam neaiškios jos ribos faktų plotmėje.
Trečia, visos istorijos neišmokysi. Turim ribotą laiką.Turim nepasitikėjimą žemesniame koncentre įgytomis žiniomis. Todėl paskutiniame koncentre gal geriau giliau vieną aspektą, nei vėl visko po kąsnelį? Taigi ne vien istorija bendrakultūrinį aspektą teikia. Yra ir menai, literatūra, užsienio kalbos mokykloje.
Ketvirta, ar ne per drąsu sakyti “nežino, nemoka, nemyli savo praeities”? Aš galvočiau, kad tam reikėtų labai gilių tyrimų. Antai, Lenkijoje istorijai skirta daug daugiau dėmesio. O rezultatas? Poznanė gerai parodė praeities meilės lygį.
Bet kuriuo atveju, ačiū už įsijungimą.

Autorius: Rimvydas Laužikas

Rimvydas Laužikas — Fri, 09 Aug 2013 19:27:02 +0000

Sveiki,

džiaugiuosi kiekviena diskusija istorijos mokymo klausimais – kad ir dėl Antikos vs Tūbelis. Bet šioje vietoje problema kur kas platesnė. Istorijos mokymo programa (bendrai paėmus) yra grįsta faktografiniu istorijos suvokimu. Net Istorijos fakulteto studentui ar istorikui mokslininkui toks požiūris yra atgyvena, ką jau kalbėti apie tuos, kurie užaugę nebus istorikais – būsimus gydytojus, ūkininkus, namų šeimininkes, statybininkus ar teisininkus ir t.t. Pažiūrėkime, vien tai, kas bendrosiose programose yra vadinama ugdomais gebėjimais – vaizdas tikrai tragiškas. Kitas akcentas – neabejotina koncentracija į XX a. istoriją. O kur kitos civilizacijos, kur bendras Europos civilizacijos ir vertybių suvokimas, bendrahumanitarinė kultūra…. Šeštos klasės vadovėlio pavyzdys čia yra visiškai netinkamas, nes šios klasės istorijos kursas yra epizodinis, taigi jo paskirtis yra visiškai kitokia nei pirmojo ar antrojo koncentro. Trečiasis akcentas – ryškiai išreikštas A. Šapokos Lietuvos istorijos naratyvas. Puikiai suprantu VU ir LEU Istorijos fakultetų skirtingus mokslinius diskursus, bet, rengiant mokymo programas reikia pažiūrėti toliau ir plačiau nei konkretaus mokslininko tyrimų tema (neretai tik jam vienam įdomi) ar konkrečios institucijos nusistovėję moksliniai diskursai. Koks esamo istorijos mokymo rezultatas – mūsų žmonės nežino, nemoka ir nemyli savo praeities.

Autorius: Evaldas

Evaldas — Fri, 09 Aug 2013 10:08:56 +0000

Kosmo: žaidimui laiko nelabai turiu Matau ir žinau tik viena – X klasės programoje yra tokių dalykų, kurių XII klasės programoje niekaip nerastumėte. O pastarąją programą dėl jos bendrumo galima tampyti į įvairias puses. Net ir Antika į ją telpa
Absoliučiai pritariu teiginiui “pagrindinėje permokome”. Be abejo, jei visas programų kūrimo procesas vyktų nuo galutinių tikslų nusistatymo, o tik tada būtų kuriamos programos pagrindinei mokyklai… deja, dabar atvirkščiai: pirma – pagrindinė, o po to – vidurinė.
Tiesą sakant, o man jau kas. Nebesirengiu nei programų kurti, nei vadovėlių rašyt, ir (jei badas į akis nepažvelgs) – net mokytojaut. Tikėkimės, kad nauji kūrėjai užmes akį į šį blog’ą su visais jame esančiais komentarais.