METŲ PAMOKOS IR PATARIMAI komentarai

Autorius: Evaldas

Evaldas — Fri, 07 Jan 2011 16:35:09 +0000

Giedriui: ačiū. Man “užkliuvo” keletas paties minčių.
“Kaip išmokyti suvokti atsakomybę už tai, kas padaryta praeityje?” Atsakymas: Ar verta? Aš nenoriu pats prisiimti atsakomybės už tai, ką mano gentainiai padarė praeityje ir niekad nesistengiau, kad mano studentai ar mokiniai už tai prisiimtų atsakomybę. Įvardyti, vertinti kritiškai – sutinku, bet tik ne jausti už tai atsakomybę. Atsakomybę reikia jausti nebent už savo PATIES praeitį.
“Kad ir kokios deklaracijos bebūtų, mokykloje išlieka amžinas klausimas: kaip? Kaip išmokyti įprasminti praeitį?” Bet juk toliau paties sakinys viską ir paaiškina: “Apie V. Toleikio mintis pasakyčiau taip, jog mokinių diskusijai, kodėl lietuviai nenori švęsti Gegužės trečiosios, reikalingos plačios žinios ir aukštesnieji gebėjimai.”
Be abejo, žinios ir gebėjimai reikalingi, tačiau ką dažniausiai darome mes, mokytojai? Pirmiausia bandom mokinių galvas prifarširuoti gebėjimais palydimų žinių, nieko net neaiškindami, KAM MUMS reikia kažką žinoti apie tą Gegužės trečiosios konstituciją. Tokį klausimą – švęsti ar nešvęsti – geriausiu atveju užduodame apibendrinimui. O jeigu PRADĖTUME nuo tokio klausimo. Iškeliam klausimą, “padarom” problemą – ir pirmyn, mažučiai. Skaitykite, ieškokite istorikų ir politikų nuomonių kad ir “Delfyje”, spręskite, formuokitės savo nuomonę (o tuo pačiu – mokykitės!). Bet… netikim, kad mokinys gali PATS įgyti žinių per labai artimą į realių problemų sprendimą veiklą. Todėl bandom tas žinias per jėgą jam sukišti IŠ ANKSTO. Deja…

Autorius: Giedrius

Giedrius — Fri, 07 Jan 2011 08:19:43 +0000

Pradėsiu nuo deklaratyvių dalykų. J. Rusenas teigia:
a)”istorija yra laiko patirties įprasminimas”,
b)”istorija/…/ reiškia laikiškai sutvarkytą vyksmą” ir “pranešimą apie vyksmą”,
c) “atsakoma už tai, kas padaroma arba nepadaroma./…/Kartu atsakomybė taip pat yra žmogaus veikimo ir nedarymo supratimo ir interpretacijos požiūris”.
R.Dekartas teigia:
a)”tiriamuosiuose dalykuose reikia ieškoti ne to, ką apie juos galvoja kiti arba ką mes patys apie juos manome, bet to, ką galime aiškiai ir akivaizdžiai suvokti intuicija arba patikimai dedukuoti, nes kitaip žinojimo pasiekti neįmanoma”,
b)”norint protą padaryti įžvalgų, reikia jį lavinti, tyrinėjant tai, ką jau atrado kiti, ir metodiškai ištirti visus, netgi pačius paprasčiausius, žmonių menus, bet visų pirma išaiškinančius ir suponuojančius tvarką”.
Šiandien, mano supratimu, tapo mandinga priešpastatyti žinias(konstatuojamas, deklaratyvias ir t.t) ir įgūdžius, išaukštinti praktinę(pragmatinę) ugdymo prasmę. Supriešinti kritišką ir kūrybingą asmenybę su elementariais mokslo ir logikos principais. Kol kas tai yra tik vienų deklaracijų pakeitimas kitomis.
G.Gorskaja(1977) teigia:
a)”Būdingas šiuolaikinės pamokos bruožas turi būti aiškus idėjinis-politinis kryptingumas ir partiškumas. Lavinimo ir auklėjimo uždaviniai per pamoką sprendžiami kartu. Perteikdamas mokiniams mokslo žinias, ugdydamas mokėjimus bei įgūdžius, mokytojas privalo formuoti jų komunistines pažiūras bei įsitikinimus, aukštas moralines savybes, lavinti mąstymą, turtinti ir tobulinti atmintį…
b)”Vienas svarbiausiųjų ir pagrindinių reikalavimų pamokai yra aukštas moksliškumo lygis, t. y. pamokos turinys turi atitikti šiuolaikinių mokslo ir mokymo proceso laimėjimų lygį — paskutiniuosius pedagogikos ir mokymo psichologijos laimėjimus.”
c)”Per šiuolaikinę pamoką, perteikdamas mokiniams žinias, ug-
dydamas mokėjimus bei įgūdžius ir jais remdamasis, mokytojas pri-
valo išmokyti mokinius racionalių pažintinės ir praktinės veiklos
būdų, ugdyti jų darbo kultūrą, išmokyti mokytis. Mokykloje moki-
nys turi įgusti savarankiškai dirbti su vadovėliu, knyga, informa-
cine literatūra, reikia išmokyti mokinius sudaryti paprastą ir išplės-
tinį planą, tezes, konspektuoti, parengti pranešimą, dirbti pagal
instrukciją, išmokyti save kontroliuoti.”
Kartais pokyčiai gali būti labai neženklūs. Partiškumą pakeiskime vertybinėmis nuostatomis, pasinaudokime J. Ruseno ir R. Dekarto mintimis ir naujos bendrosios programos iškeptos. Kad ir kokios deklaracijos bebūtų, mokykloje išlieka amžinas klausimas: kaip ?
Kaip išmokyti įprasminti praeitį ? Kaip išmokyti suvokti atsakomybę už tai, kas padaryta praeityje ?
Apie V. Toleikio mintis pasakyčiau taip, jog mokinių diskusijai, kodėl lietuviai nenori švęsti Gegužės trečiosios, reikalingos plačios žinios ir aukštesnieji gebėjimai.
Pateiktos straipsnių ištraukos konstatuoja švietimo sistemos krizės apraiškas, susijusias su mokyklų tinklo pertvarka, mokytojų darbo apmokėjimu ir darbos sąlygomis, kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo programomis, mokytojų bendruomenės pasyvumu ir aptiškumu ir t. t.

Autorius: Gediminas

Gediminas — Mon, 03 Jan 2011 08:51:37 +0000

Ačiū už nuorodas į geras mintis. Dabar supratau, iš kur atsirado tas įdomus egzamine tikrinamų žinių vertinimas, kurį esate minėjęs viename seminare Ar ne absurdas, kad egzaminą prižiūri universitetus baigę žmonės, kurie niekaip negali “padėti” abiturientams, mat per daugelį jų darbo mokykloje metų tų žinių taip ir neprireikė? Taip išeina, kad abiturientai egzaminuojami iš tokių dalykų, kurių kasdieniniame gyvenime niekad neprireiks, jeigu jie nepasirinks tapti to dalyko specialistais? Tikrinamos nereikalingos žinios?