NAUJOJI VIDURINIO UGDYMO ISTORIJOS BENDROJI PROGRAMA komentarai

Autorius: Evaldas

Evaldas — Mon, 29 Nov 2010 14:58:29 +0000

Graudu ne dėl to, kad kažkas galvoja tik apie LIETUVIŲ tautą Lietuvoje… Juk vien žydų būta gerokai daugiau, nei tie 4 procentai.
Graudu, kad jauni žmonės (mokyklą baigę jau Nepriklausomoje Lietuvoje), tarnaudami “aukštuose” rūmuose, vadovaujasi ta pačia logika, kaip ir buvę tos “vienos vienintelės” partijos kadrai, pasaulį mato tik pro kovos su slaptais priešais akinius. O iš šono atrodo panašūs į … chunveibinus.

Autorius: Atsakymas

Atsakymas — Mon, 29 Nov 2010 14:02:48 +0000

Nujaučiu, kad pastarosios pastarosios pastabos dėl istorijos VUBP autorius niekada nieko nėra girdėjęs apie šiuolaikinius socialinės stratifikacijos kriterijus. Liūdna. Bet gal verkti neverta?

Autorius: Evaldas

Evaldas — Mon, 29 Nov 2010 13:01:05 +0000

Paskutinė mintis beveik išvertė iš kėdės… Tiesiai į dešimtuką!
Užvakar gavau eilinę pastabų VUBP projektui porciją. Prie projekte įrašyto mokinių pasiekimų punkto “5.2.2. Remiantis konkrečiais Nepriklausomybės kovų laikotarpio pavyzdžiais, apibūdinti Lietuvos visuomenės sluoksnių nuostatas nepriklausomos valstybės atžvilgiu” šviečia tokia pastaba: “Kas slypi po terminu „visuomenės sluoksnių“? Gal bandoma įteigti, kad Lietuvoje vyko „klasių kova“?
Verkti ar juoktis? Ypač po to, kai šią pastabą palydi dar ir paaiškinimas: “Kokie gali būti visuomenės sluoksniai, jei apie 96 proc. lietuvių buvo žemdirbiai? Gal 4 proc. inteligentijos ir miestiečių ir yra „kitas visuomenės sluoksnis?“

Autorius: Juozas

Juozas — Mon, 29 Nov 2010 12:38:04 +0000

Iš dalies preciziškos programos, kuriose būtų nurodyta ką ir kaip daryti, reikalingos pradedantiems mokytojams (čia mano asmeninė nuomonė iš patirties), bei, galbūt, seno kirpimo mokytojams, kuriems reikia vadovaujančių instrukcijų. Antra vertus, valdžia, prižiūrinti tavo darbą, kaip homo sovieticus vadovaujasi galiojančiais planais. Kuomet bandai pateikti mokymo planą, kuriame nėra nors vienos temos ar skyriaus iš bendrosios pogramos, toks planas būna netvirtinamas. Bet visada galima surasti išeitį, lietuviai turi senas rezistencijos tradicijas …
Išvada paprasta: kaltas lietuviškas mentalitetas. Mums geriau paburnoti, kad viskas yra blogai, o kitaip manantys ir siūlantys yra liaudies priešai ir užsienio spec. tarnybų žvalgai…

Autorius: Evaldas

Evaldas — Mon, 29 Nov 2010 11:30:36 +0000

Juozui: dar kartelį ačiū. Tikrai pritariu visoms Jūsų paskutinio komentaro mintims. Juk ta pačia (ir dabar egzistuojančia) programa galima vadovautis ne kaip instrukcija, griežtai nurodančia ką ir po ko daryti, kokius mygtukus ir kokia eile spausti. Niekas ir niekada neuždraus programą realizuoti įvairiai – iš kito galo ar pasirinkus teminį principą vietoj chronologinio.
Tiesa, čia jau beveik girdžiu prieštaravimą: “Bepigu Juozui su B kursu profesinėje mokykloje , o ką daryti, jeigu mano mokiniams reikia kuo geriau išlaikyti valstybinį egzaminą?!” Jei atsirastų taip klausiančių, tada retorinis klausimas: “Kuris išmokimas tikresnis, tvirtesnis – sąmoningas ar mechaninis?”

Autorius: Juozas

Juozas — Sat, 27 Nov 2010 20:01:21 +0000

Turiu prisipažinti, kad mano patirtis istorijos dėstyme yra tik metai su trupučiu, dėstau B lygį profesinėje mokykloje, todėl (gerai tai ar blogai – nežinau) mane nelabai varžo bendroji programa. Mano mokiniai nėra linkę laikyti istorijos egzaminą, todėl leidžiu sau dėstymo metu paeksperimentuoti su temomis. Kyla įvairių minčių papasakoti kažką tokio, apie ką vadovėliai nerašo. Ir savo programiniu tikslu sau pačiam laikau punktą, kad mano mokiniai išmoktų būti laisvi ir nepriklausomi. Suprantu, kad tai skamba naivokai (galbūt ir kvailai). Kyla idėjos papasakoti apie kažkokį reiškinį, apimantį ilgą periodą (pvz., knygų deginimą). Gaunasi poros – trejeto pamokų ciklas, kuriame nagrinėjame šią temą. Laikotarpis – milžiniškas, tačiau rezultatas būna netikėtas. Mokiniai ima suprasti tokius dalykus, kaip laisvas žodis, tolerancija priešingai nuomonei ir kt.
Galbūt programa turėtų būti tokia paprasta, joje atsispindėtų bendražmogiškosios vertybės, o ką ir kaip apie jas papasakoti pasirinktų pats mokytojas.
Sorry už tokius lyrinius nukrypimus

Autorius: Evaldas

Evaldas — Sat, 27 Nov 2010 06:57:53 +0000

Juozui: ačiū už mintis. Įvardykim jas populiariu nūnai pedagoginėje erdvėje žodžiu “refleksija”.
Be abejo, sunku neigti teoriniame lygmenyje Jūsų mintis apie programos kryptį. Tačiau galime pažiūrėti į reikalą ir kiek paprasčiau. Iki šiol egzistavusios vidurinio ugdymo istorijos bendrosios programos didelių pretenzijų kokio nors “-centrizmo” atžvilgiu nekėlė. Jas tiesiog galima būtų pavadinti “pasauliocentrinėmis”. O tai reiškia, kad istorijos kursas buvo skirtas “viskam”, ir tuo pačiu, turint galvoje skirtą laiką bei turinio apimtis, – gana paprastam pagrindinės mokyklos kurso kartojimui. Dabar, atsisakant dalies įprasto turinio, lieka daugiau laiko (pamokų) panagrinėti likusią dalį. Toks ir yra pagrindinis programos tikslas – daugiau laiko atskirų temų nagrinėjimui. Kartu – dalykinių ar bendrųjų kompetencijų (vėl madingas žodis) ugdymuisi.
Toliau… Jūs teisingai pastebite, kad programa yra bendroji. Todėl jau nuo mokytojo priklausys, į ką jis orientuosis – Europą, Lietuvą ar dar ką nors. Juk galime dar pažiūrėti į tai, jog RETAI kada MŪSŲ žiniasklaidoje ar virtualioje erdvėje vyksta diskusijos apie Europos ištakų laikus. Visos “skaudžios” problemos sukasi apie santykius su kaimynais ir XX amžių. Mums aktualiau būtų siekti tik, kad tam kiekvienas mokytojas turėtų laiko.

Autorius: Juozas

Juozas — Fri, 26 Nov 2010 19:47:42 +0000

Buvau Jūsų seminare Kėdainiuose. Po jo susigulėjo kai kurios mintys, jomis ir pasidalinsiu.
Dėl programos krypties – manau, kad jeigu jau esame Europos Sąjungos dalis, tai, žvelgiant į perspektyvą, turėtume rinktis europocentrizmą. Manau, kad ateityje, Europai labiau integruojantis, reikės ieškoti tų bendrų istorinių vardiklių, vienijančių skirtingas Europos tautas. Variantas “kokie mes išskirtiniai buvome, kaip mums nepasisekė, etc.” šiam reikalui netiks. Mums reikės (galbūt) žiūrėti tokį variantą: “Ką mes davėme Europai? Ką Europa davė mums?” Europocentristinės teorijos vardikliu galėtų būti kultūra, todėl kultūros istorijos išbraukimas iš Jūsų pristatyto projekto būtų klaida. Tačiau tuo vardikliu gali būti ir politinė istorija, pvz., fragmentas su turkų sustabdymu ties Viena, būtų pliusas mūsų istorijai.
Antra vertus, žiūrint iš savo pozicijų, manau, kad aš pats, ruošdamasis pamokoms, diferencijuoju programą pagal savo poreikius, kadangi matau, kad,pvz., politinė istorija vaikinams yra žymiai įdomesnė, nei merginoms. Todėl pamoką stengiuosi suplanuoti taip, kad būtų nenusivylusi didžioji auditorijos dalis.
Pabaigai. Mes turime išugdyti išprususį žmogų, o tikslus datų ir/ar reiškinių žinojimas to nepadarys. Todėl programa (tiek bendroji, tiek egzamino) galėtų būti labiau orientacinių matmenų formos, o ne precizinių formulių rinkinys.

Autorius: Evaldas

Evaldas — Tue, 16 Nov 2010 18:22:39 +0000

Pirmasis programos naujos redakcijos pristatymas – jau istorija. Maloniai nuteikė, kad tiek daug neabejingų žmonių susirinko. Ir ne tik iš Vilniaus… Vienas faktas yra akivaizdus – bendrojo kurso apimtį reikia mažinti. Kitas dalykas yra labai problematiškas. Kaip teisingai pastebėjo kolega iš VPU, reikia pagaliau labai aiškiai apsispręsti, kurią ašį pasirinkti – lituanocentristinę (tuoj vėl kaltinimai “nacionalistiniu tvaiku” pasigirs) ar europocentristinę (neabejotina, jog bus kaltinimų iš kitos pusės)… Atviras lieka klausimas ir apie “kultūros” vietą programoje – visiems ar tik išplėstiniam kursui.

Autorius: Dėdė Antanas

Dėdė Antanas — Tue, 16 Nov 2010 07:44:29 +0000

Ačiu už kvietimą diskusijai, dėja nepavyks jose sudalyvauti.
“Istorija – mokslas apie žmogų, apie žmonijos praeitį, o ne apie daiktus ar reiškinius. Kažin ar egzistuoja įdėjos, atsietos nuo žmonių, kuriomis jie tiki?.. Egzistuoja tik viena istorija – istorija Žmogaus ir tai istorija plačiausia prasme. “